IndreAsada☀️ŠVIESOS KANALAS
Open in Telegram
Sveiki prisijungiantys, čia aš dalinuosi savo įžvalgomis ir renginių anonsais 🙂❤
Show more663
Subscribers
No data24 hours
+17 days
-730 days
Data loading in progress...
Similar Channels
No data
Any problems? Please refresh the page or contact our support manager.
Tags Cloud
No data
Any problems? Please refresh the page or contact our support manager.
Incoming and Outgoing Mentions
---
---
---
---
---
---
Attracting Subscribers
October '26Oct '26
October '26
+1
in 0 channels
September '26
+4
in 0 channels
Get PRO
August '260
in 0 channels
Get PRO
July '26
+6
in 0 channels
Get PRO
June '26
+2
in 0 channels
Get PRO
May '26
+4
in 0 channels
Get PRO
April '26
+1
in 0 channels
Get PRO
March '26
+3
in 0 channels
Get PRO
February '26
+2
in 0 channels
Get PRO
January '26
+5
in 0 channels
Get PRO
December '25
+9
in 0 channels
Get PRO
November '25
+5
in 0 channels
Get PRO
October '25
+3
in 0 channels
Get PRO
September '250
in 0 channels
Get PRO
August '25
+5
in 0 channels
Get PRO
July '25
+2
in 0 channels
Get PRO
June '25
+5
in 0 channels
Get PRO
May '25
+1
in 0 channels
Get PRO
April '25
+2
in 0 channels
Get PRO
March '25
+4
in 0 channels
Get PRO
February '25
+7
in 0 channels
Get PRO
January '25
+9
in 0 channels
Get PRO
December '24
+9
in 0 channels
Get PRO
November '24
+9
in 0 channels
Get PRO
October '24
+8
in 0 channels
Get PRO
September '24
+9
in 0 channels
Get PRO
August '24
+11
in 0 channels
Get PRO
July '24
+9
in 0 channels
Get PRO
June '24
+8
in 0 channels
Get PRO
May '24
+9
in 0 channels
Get PRO
April '24
+10
in 0 channels
Get PRO
March '24
+8
in 0 channels
Get PRO
February '24
+11
in 0 channels
Get PRO
January '24
+17
in 1 channels
Get PRO
December '23
+33
in 1 channels
Get PRO
November '23
+8
in 0 channels
Get PRO
October '23
+7
in 0 channels
Get PRO
September '23
+6
in 0 channels
Get PRO
August '23
+75
in 0 channels
Get PRO
July '23
+10
in 0 channels
Get PRO
June '23
+9
in 0 channels
Get PRO
May '23
+10
in 0 channels
Get PRO
April '23
+5
in 0 channels
Get PRO
March '23
+11
in 0 channels
Get PRO
February '23
+22
in 0 channels
Get PRO
January '23
+10
in 0 channels
Get PRO
December '22
+18
in 0 channels
Get PRO
November '22
+16
in 0 channels
Get PRO
October '22
+35
in 0 channels
Get PRO
September '22
+57
in 0 channels
Get PRO
August '22
+16
in 0 channels
Get PRO
July '22
+8
in 0 channels
Get PRO
June '22
+23
in 0 channels
Get PRO
May '22
+71
in 0 channels
Get PRO
April '22
+27
in 0 channels
Get PRO
March '22
+156
in 0 channels
Get PRO
February '22
+7
in 0 channels
Get PRO
January '22
+19
in 0 channels
Get PRO
December '21
+59
in 0 channels
Get PRO
November '21
+19
in 0 channels
Get PRO
October '21
+258
in 0 channels
| Date | Subscriber Growth | Mentions | Channels | |
| 08 October | 0 | |||
| 07 October | 0 | |||
| 06 October | 0 | |||
| 05 October | 0 | |||
| 04 October | 0 | |||
| 03 October | +1 | |||
| 02 October | 0 | |||
| 01 October | 0 |
Channel Posts
„Dvasinis augimas“ tapo tokia talpia sąvoka, kad po ja, kaip po kilimu galima pakišti praktiškai bet ką:
meditaciją, jogą, kelionę į Indiją, ceremoniją Peru, kvėpavimą, tylos retreatą, knygas, hipnozę, gongus, kontempliacijas ir visokius dvasinius žaidimus.
Bet pats šių dalykų darymas dar nieko nepasako apie žmogaus brandą.
Man daug tikslesnis žodis – VYSTYMASIS.
Žmogus vystosi, kai didėja jo gebėjimai.
Jis daugiau supranta.
Geriau orientuojasi realybėje.
Moka atskirti savo reakciją nuo to, kas iš tikrųjų vyksta.
Pastebi, kada jį neša emocija, ir žino, ką su tuo daryti.
Jis geba mokytis naujų dalykų.
Prisitaiko prie pasikeitusio pasaulio.
Priima sprendimus.
Kuria.
Uždirba.
Kuria santykius.
Susitvarko su tuo, kas atsitinka, ir eina toliau.
Tai galima pamatyti ir „pamatuoti“ gyvenime.
O jeigu vis dėlto norime vartoti terminą „dvasinis augimas“, aš jį nuvalyčiau nuo visos industrinės atributikos.
Tai atrodytų taip:
Aš matau, kas manyje vyksta, žinau, kaip su tuo susitvarkyti, ir man nebereikia to nesąmoningai paskleisti aplink save.
Man tai ir yra emocinė švara.
Tuomet nereikia atrodyti „dvasingam“.
Gali būti vairuotojas, kirpėja, verslininkas, mokytojas, statybininkas.
Gali niekada gyvenime neaplankyti nei Indijos, nei Peru, nei savaitgalio retrito ir nemedituoti lotoso poza.
Ar tikslas yra tapti žmogumi, kuris niekada nenustoja „dirbti su savimi“?
Ne. Aš manau, kad mūsų tikslas – susitvarkyti tiek, kad galėtum būti savimi ir normaliai GYVENTI.
O toliau – VYSTAISI.
Mokaisi kalbos, technologijų, profesijos, santykių, finansų.
Supranti pasaulį, kuriame gyveni.
Gyvenimas juda ir tu judi kartu su juo.
Manau, čia ir yra tikroji riba tarp vystymosi ir begalinio knisimosi savyje.
| 2 |  No text... | 50 |
| 3 | Santykiai...
Pirmasis buvo todėl, kad labai norėjosi meilės.
Jis pavydėjo, kontroliavo, sprendė, su kuo gali bendrauti. Tada dar atrodė: pavydi, vadinasi, myli.
Nebeištvėrei. Išėjai.
Antrasis atsirado tuo metu, kai visos draugės tuokėsi.
Artimieji pradėjo spausti, klausinėti ir kartoti, kad metai eina.
„Geras vyras, ko tau dar trūksta?“
Jis buvo normalus. Darbas, namai, savaitgalį pas tėvus. Kaip nors pragyvensim.
Rūpesčiai, širdyje tuštuma, o tavęs vis mažiau ir mažiau.
Išėjai ir iš ten.
Trečiąjį jau rinkaisi su patirtimi. Žinojai, ko nori ir ko daugiau nebenori.
Pinigai, stabilumas, namas, atostogos du kartus per metus. Žmogus, su kuriuo pagaliau nereikės dėl nieko jaudintis.
Tik netrukus supratai, kad patekai į auksinius spąstus. Už tą saugumą mokėjai savimi.
Sunkiai, bet ištrūkai.
Ir tada pasirodo princas.
Po visų ankstesnių jis iš tiesų atrodo kaip žmogus iš kito pasaulio.
Romantiškos kalbos. Supranta iš pusės žvilgsnio. Meilė iš pirmo žvilgsnio.
Tu jo vienintelė. Be tavęs jo gyvenimas neturi prasmės.
Po visų ankstesnių vyrų tai skamba kaip didelė meilė.
Kol vieną dieną supranti, kad vaikštai ant stiklo šukių.
Kad tik jis jaustųsi gerai. Kad tik nesupyktų. Kad tik nenuviltum.
Ir vėl bijai pasakyti „ne“.
Bijai tiesiog būti.
Coliukės istorija, kur keičiasi rupūžė, vabalas, kurmis ir princas.
Gali praeiti daug metų, kol susivoki:
O ko noriu aš?
Ko aš verta?
Kodėl taip bijau likti viena, kad vis iš naujo sutinku prarasti save?
Tada pradedi matyti visą savo santykių istoriją.
Ir suvoki, kad santykiai yra tavo baimių atspindžiai.
Baimės likti vienai.
Baimės būti atstumtai ar nepasirinktai.
Baimės neturėti saugumo.
Baimės nuvilti.
Baimės pasakyti „ne“ ir pasirinkti save.
Kai viduje atsiranda atrama, ramybė, pasitikėjimas savimi ir laisvė būti vienai, keičiasi ir tai, ką įsileidi į savo gyvenimą.
Nebereikia santykių bet kokia kaina.
„Laikas gyventi“ – kelio pradžia, kurioje dedame pagrindus gyvenimui, kuriame nustojame praradinėti save.
Su meile
P.S. Ir ne visada reikia kažką palikti ir bėgti, svarbiausiai išmokti pasirinkti save.
P.P.S. tai nėra mano santykių istorija 😘 | 131 |
| 4 |  No text... | 108 |
| 5 | Šiandien atveriu duris!
Kol čia rašau postus ir kalbu su jumis, už kadro jau kurį laiką vyksta intensyvūs darbai :)
Rugsėjo 1 dieną turėjo startuoti Laikas gyventi kursas anglų kalba.
Turėjo, bet gyvenimas šiek tiek pakoregavo planus ir juostos kirpimo ceremonija pasistūmėjo vienu mėnesiu į priekį.
Visą rugsėjį mano dienos kūryboje.
Verčiu, koreguoju, įrašinėju, perklausau, taisau, valau, įkėlinėju.
Reikia sudėti medžiagą, paruošti erdvę, viską ištestuoti. Norisi, kad atėjus žmogui būtų viskas vietoje, aišku, patogu ir suprantama.
Ir dabar jau galiu garsiai pasakyti:
SPALIO 1 dieną startuoja „TIME TO LIVE“ — angliška „Laikas gyventi“ versija 🤗🎉
Man pačiai tai labai didžiulis žingsnis ir didžiulė pergalė! 🥳
Be galo džiaugiuosi kad pagaliau galiu apie tai paskelbti 📣 pasauliui 🌞❤️
Ne vienerius metus apie tai svajojau, ruošiausi tam, planavau, dėliojau.
Per tą laiką sulaukiau klausimų:
„Ar turi kažką angliškai?“
„Norėčiau nusiųsti draugei, bet ji nekalba lietuviškai.“
„Mano vyrui būtų įdomu, tik jis lietuviškai nesupranta.“
Pagaliau galėsiu pasitikti ir tuos, kurie nesupranta lietuviškai 😍
Taigi, jeigu jūsų aplinkoje yra angliškai kalbančių žmonių, su kuriais seniai norėjote pasidalinti tuo, ką kas pakeitė jūsų gyvenimą, galite drąsiai pasidalinti „Time to Live“ nuoroda.
Atidarau duris ir einu toliau blizginti palocių :)
Nuoroda apsižvalgymui, pasidalinimui ir prisijungimui
https://indreasada.com/time-to-live
Su meile
P.S. Nors startuojam Spalio 1, jungtis jau galima, paruošiamosios pamokos jau atidarytos ❤️🌞❤️ | 177 |
| 6 |  No text... | 141 |
| 7 | Pagaliau penktadienis :)
Vakaras.
Visą savaitę laukei, kada nebereikės niekur skubėti.
Pritemdai kambario šviesą.
Užsidegi kelias žvakes ant žurnalinio staliuko.
Pasileidi tyliai savo mėgstamą muziką ir patogiai įsitaisai fotelyje su arbatos puodeliu ir katinu ant kelių.
Idilė.
Viską pasakiau? Nieko nepraleidau?
Oi. Pamiršau.
Indai dar nesuplauti.
Skalbinius reikia nurinkti ir sulankstyti.
Tiesa, dar vonią reikėtų apsitvarkyti, nes visą savaitę nebuvo laiko net veidrodžio nublizginti.
Draugė prašė kažką jai surasti internete.
Tetai reikia paskambinti.
Ir dar pora neatrašytų žinučių laukia.
O gal pagaliau atsisėsti?
Tik arbata jau atšalo...
Ai, nesvarbu, nelabai ir norėjau.
Verčiau kambarį apsitvarkysiu, šiukšles išsinešiu, lauke prasišluosiu, gėles pasilaistysiu...
Laikas miegoti.
Prieini prie staliuko, užputi žvakes: „Aš tiesiog nemoku ilsėtis...“
Ar atpažįsti save?
Kas vyksta tavo viduje, jeigu tiesiog ramiai atsisėdi ir nieko nedarai?
Ateina kaltė?
Nerimas?
Atrodo, kad visada turi kažką daryti, nes juk negali būti tinginė.
Negali sustoti, net kai kūnas pavargęs.
O jeigu ir atsisėdi, galva toliau dirba.
Laisva diena ar vakaras kažkaip netikėtai vėl prisipildo darbų ir reikalų.
Ir tiesa...
Kol judi, sukiesi, kažką tvarkai, kažkuo rūpiniesi — viduje ramiau, ar ne?
Iki tos dienos, kai išsprogsti: „Kodėl aš viena turiu viską daryti?“
„Negi kiti negali susitvarkyti savo daiktų?“
„Užkniso!!!“
Išsilieji.
Po to ateina kaltė.
O kartu su kalte — naujas noras kažką padaryti, sutvarkyti, pasirūpinti.
Ir ratas sukasi.
Šiaip nervas ima vis dažniau.
Stengiesi būti rami, kartais net pozityvi, bet tą vidinę įtampą darosi vis sunkiau paslėpti.
Kol judi ir darai viską už visus, lyg ir laikaisi.
Kol yra jėgų.
Pavargsti nuo tempo, kuris padeda paslėpti įtampą.
Lauki poilsio, kuriame negali atsipalaiduoti.
Savaitgalis prabėga.
Pirmadienį pradedi naują savaitę su viltimi, kad kitą savaitgalį bus kitaip.
Jei ne kitą savaitgalį, tai gal per atostogas.
Tik ir į atostogas važiuoji tu pati.
Su tuo pačiu nerimu.
Su tuo pačiu negalėjimu sustoti.
Su ta pačia galva, kuri vis dar kažkur bėga.
Jei paklaustum manęs, ką su tuo daryti, atsakyčiau tiesiai: Laikas gyventi.
Tai ne šiaip patarimas, tai pirmasis Gyvenimo akademijos etapas tiems, kurie pavargo sukti voverės ratą.
Nes kiek dar savaitgalių lauksi kito savaitgalio?
Su meile 🌞❤️🌞 | 159 |
| 8 |  No text... | 96 |
| 9 | Kas iš jūsų apie tai girdėjote?
Kur apie tai buvo kalbama?
Per televiziją?
Per radiją?
Didžiuosiuose naujienų portaluose?
Kas iš jūsų žinojo, kad VAKAR, rugsėjo 21 dieną Europos Centrinis Bankas oficialiai paleido „Pontes“?
Ir kas tas „Pontes“?
„Pontes“ reiškia „tiltai“.
Pavadinimas labai tikslus, nes būtent tai ši sistema ir daro — stato tiltą tarp tradicinės Europos bankinės sistemos ir naujos tokenizuoto turto bei DLT / blockchain infrastruktūros.
Tai reiškia, kad tai, apie ką dar neseniai buvo kalbama kaip apie ateitį, pilotus ir planus, jau pradeda veikti realioje Europos finansų infrastruktūroje.
ECB jungia DLT pagrindu veikiančias platformas su savo TARGET atsiskaitymų sistema.
Tokenizuotas turtas.
DLT technologija.
Nauja finansinė infrastruktūra.
Ir bankai, kurie prie jos jau jungiami.
Bet yra dar viena labai įdomi detalė.
Pačiame „Pontes“ starte dalyvauja vos keturios DLT platformos.
Viena jų — lietuvių „Axiology“!
O jos infrastruktūra sukurta XRP Ledger technologijos pagrindu.
Tačiau faktas yra kitas:
XRPL technologija jau yra vienoje iš infrastruktūrų, prijungtų prie naujos Europos finansinės sistemos.
Ir čia svarbiausia yra pamatyti mastą.
Kol didelė dalis žmonių vis dar svarsto, ar finansų sistema kada nors taps skaitmeninė ir tokenizuota, jos infrastruktūra jau statoma ir jungiama dabar tyliai...
Todėl ir klausiu dar kartą:
kas iš jūsų apie tai girdėjote?
Nes tai nėra slapta informacija.
Ji oficiali. Kalba Chritine Lagarde!
Tik kažkodėl naujienų portaluose labai tylu.
Išsami pažintis su visom šiom technologijom kurse Skaitmennė era
Skaitmeninė era jau atėjo... | 231 |
| 10 |  No text... | 199 |
| 11 | Kol didelė dalis žmonių vis dar svarsto, ar finansų sistema kada nors taps skaitmeninė ir tokenizuota, jos infrastruktūra jau statoma ir jungiama dabar tyliai...
Todėl ir klausiu dar kartą:
kas iš jūsų apie tai girdėjote?
Nes tai nėra slapta informacija.
Ji oficiali. Kalba Chritine Lagarde!
Tik kažkodėl naujienų portaluose labai tylu.
Išsami pažintis su visom šiom technologijom kurse Skaitmeninė era
Skaitmeninė era jau atėjo... | 1 |
| 12 | Tikriausiai kiekvienas pažįstam tokių žmonių.
Yra vienas, apie kurį kažkaip savaime galvoji: jis turi pinigų.
Gal jis nėra turtingas.
Gal ir jam būna visokių periodų.
Bet jeigu reikia kažkur važiuoti, kažką nusipirkti, kažką padaryti – atrodo, kad jis kažkaip visada turi iš ko.
Ir yra kitas - jam nuolat trūksta.
Tu žinai, kad negali į jį remtis.
Nors uždirba gerai, bet pas jį nuolatos kažkas vyksta taip, kad pinigų mažai ir mažai.
Iš šalies tas skirtumas labai gerai matosi.
Vienam turėti pinigų yra normali, pažįstama būsena.
Kitam pažįstama realybė, kad jų nuolatos trūksta.
Net jeigu jam tai nepatinka.
O dabar atsisukam į save.
Kas man labiau pažįstama?
Turėti?
Ar jausti trūkumą?
Jei jauti trūkumą, verta pasižiūrėti, kas vyksta tada, kai pinigai ateina.
Tarkim gauni didesnę sumą.
Kelias minutes gerai.
Tada kūne atsiranda įtampa.
Pradedi galvoti, kur juos reikia padėti.
Ką būtina nupirkti.
Kam esi skolinga.
Ir po kelių dienų tavo finansinė realybė sugrįžta į "normą".
Iš išorės gali atrodyti, kad nemoki elgtis su pinigais.
Arba tiesiog tokios aplinkybės ir nieko čia nepadarysi.
Bet pasižiūrim giliau.
Pinigų atsiradimas aktyvavo vidinę būseną.
O ji pažadino seną programą:
„turėti nesaugu“,
„kai turiu, kažkodėl reikia greitai kažką su tuo padaryti“
„galiu viską prarasti“,
„pinigai ilgai neužsibūna“.
Iš tos būsenos kyla sprendimai.
O sprendimai grąžina pažįstamą rezultatą.
Štai kodėl žmogus sąmoningai nori vieno, bet gyvenimas vis grįžta į seną vėžę.
Gebėjimas gauti ir gebėjimas tame gyventi nėra tas pats vidinis procesas.
Kas tau sunkiau: pasiekti to, ko nori, ar išbūti tame, kai tai jau ateina?
Su meile ❤️🌞❤️ | 173 |
| 13 |  No text... | 129 |
| 14 | Nuostabaus sekmadienio 🌞
Ir, beje, šiandien vebinaro nebus.
Nes rimtai — kiek galima klausytis apie tą patį?
Apie ribas jau girdėjai.
Kad nereikia visko tempti ant savęs — irgi.
Poilsis nėra tinginystė.
Vaikystė palieka savo pėdsakus.
Save rinktis svarbu.
Čia jau beveik pati galėtum vebinarą pravesti.
O tada ateina pirmadienis.
Kas nors pasako vieną sakinį — ir tave užverda.
Norėjai pasakyti „ne“, bet išgirsti save sakant „gerai“.
Jauti, kad reikia sustoti, bet pagalvoji: dar truputį patempsiu.
Sprendimą, kurį seniai reikėjo priimti, vėl nustumi į rytoj.
Ir kažkaip vėl atsiduri ten, kur jau šimtą kartų skaudėjo.
Ir pati savęs klausi:
„Nu kaip? Aš gi viską suprantu.“
Supranti.
Net kitam gali puikiai paaiškinti.
Bet kai ateina tavo pačios situacija, visi tie protingi dalykai kažkur išgaruoja.
Ir lieki su tuo pačiu „taip“, nors norėjai pasakyti „ne“.
Su „dar pakentėsiu“.
Su baime, kurią jau šimtą kartų atpažinai.
Ir su ta erzinančia mintimi:
„Blyn. Aš juk žinau.“
Taigi šį sekmadienį tikrai nereikia dar vieno vebinaro.
Dar vieno paaiškinimo.
Dar vieno „aha, dabar supratau“.
Geriau paliksiu vieną klausimuką:
Kur savo gyvenime tu jau seniai viską žinai, bet vis tiek darai priešingai? 😘
Su meile ❤️🌞❤️ | 158 |
| 15 |  No text... | 125 |
| 16 | Kodėl būtent šitas sakinys mane taip stipriai supykdė?
Kodėl būtent ši tema manyje kelia tiek baimės?
Deja, mes pažįstame pasaulį geriau nei save.
IŠ VIDAUS Į IŠORĘ
Gal nereikia ieškoti vieno atsakymo, kas blogai su pasauliu ir kodėl žmonės pasidarė „tokie“.
Išorinis įvykis susitinka su tuo, kas jau yra žmogaus viduje.
Su jo saugumu ir baimėmis
Ir iš to gimsta reakcija.
Ir, be abejo, tai nėra pilna analizė to, kas vyksta pasaulyje ir kodėl.
Čia lengvai pračiupinėjom tik į vieną jo sluoksnį –
kaip mūsų vidinė būsena formuoja tai, ką matome, kaip į tai reaguojame ir kaip patys prisidedame prie to, ką paskui matome išorėje.
Ir gal svarbiausia paklausti savęs:
ką aš savo vidine būsena, reakcijomis ir pasirinkimais šiandien įnešu į pasaulį, kurį taip dažnai vertinu?
Su meile
Indre
P.S. Yra dar vienas sluoksnis.
Sistema neegzistuoja kažkur atskirai nuo žmonių.
Išorinė kontrolė lengviausiai įsitvirtina ten, kur žmogui trūksta vidinės atramos, atsakomybės ir gebėjimo veikti iš savo vidinio autoriteto.
Todėl kartais labai lengva visą blogį matyti „viršuje“.
Bet tai, kas yra viršuje, tam tikra prasme remiasi tuo, kas yra apačioje – mūsų baimės, priklausomybė, godumas, noras, kad kažkas kitas nuspręstų, parodytų kryptį ar prisiimtų atsakomybę.
Klausimas, kokios mūsų vidinės būsenos leidžia tokiam valdymui egzistuoti? | 150 |
| 17 | Tęsiant temą – KAS PO VELNIŲ VYKSTA APLINK MUS? (Analizė gavosi ilgoka, nors pasakiau tik mažą dalelę to, ką turėčiau)
Prieš kelias dienas kalbėjom apie tai, kas darosi aplink mus.
Tas postas pasiekė daugiau nei 43 000 žmonių.
Po juo buvo šimtai komentarų, labai skirtingų nuomonių ir matymo kampų.
Ir nutiko įdomus dalykas.
Mes kalbėjome apie agresiją, susiskaldymą, puolimą.
Bet žmonės nesusipyko.
Komentarų nemoderavau.
Vadinasi, skirtinga nuomonė pati savaime dar nesukuria agresijos.
Galima nesutikti.
Galima matyti visiškai kitaip.
Ir vis tiek nepulti kito žmogaus.
Tai kur tada prasideda agresija?
Kodėl vienu atveju žmogus gali pasakyti:
„Aš matau kitaip.“
O kitu atveju atsiranda pyktis, puolimas, poreikis pažeminti, nutildyti ar bet kokia kaina įrodyti savo tiesą?
Čia vieno atsakymo nėra.
Ir kuo daugiau į tai žiūri, tuo aiškiau matai, kokio gylio tai tema.
Nes labai daug dalykų, kuriuos matome išorėje, prasideda gerokai anksčiau.
Žmogaus viduje.
IŠ VIDAUS Į IŠORĘ
Pyktis, baimė, nepasitikėjimas, nesaugumas. bejėgiškumas.
Ilgai nešiota nuoskauda, patirta neteisybė, pažeminimas.
Visa tai gyvena, daugiau mažiau, gyvena praktiškai kiekviename.
Agresijos dalimi tampame ne tik tada, kai pradedame rėkti ar pulti.
Galime tylėti bet viduje kariauti.
Galime nieko nepasakyti bet nešiotis pyktį paslėptą giliai.
Galime išoriškai atrodyti ramūs, o viduje gyventi nepasitikėjime, įtarume ar baimėje.
Tai, ko neišreiškiame garsiai, niekur nedingsta.
Vidinė būsena keičia tai, kaip matome, ką girdime, kuo tikime, ką pasirenkame ir kaip reaguojame.
Ta pati baimė viename žmoguje gali pasirodyti kaip puolimas.
Kitame – kaip atsitraukimas.
Dar kitame – kaip stiprus kontrolės poreikis.
Išorėje reakcijos skirtingos.
Viduje jų šaknis gali būti labai panaši.
Todėl agresija gali prasidėti daug anksčiau.
Vidininėse kovose.
Baimėse.
Nepasitikėjime.
Ir kai tokių būsenų daug, jos pradeda formuoti bendrą emocinį klimatą.
Baimė nėra neutrali.
Ji nukreipia mūsų dėmesį į grėsmę.
Ir kartais žmogui net nereikia tapti agresyviam.
Užtenka, kad baimė nepastebimai padėtų jam daryti kasdienius pasirinkimus.
BAIMĖ, IŠREIKŠTA KAIP AGRESIJA
Kai žmoguje daug baimės, pasaulis daug lengviau pradedamas matyti kaip grėsmė.
Grėsmė jo saugumui, EGO, įvaizdžiui, pozicijai, rolei.
Tam, kas žmogui teikia tvirtumo ar vertės jausmą.
Kai vidinė sistema pajunta grėsmę, žmogus jau nebežiūri į informaciją neutraliai.
Jis ieško būdo susigrąžinti saugumo jausmą.
VIDINIS SAUGUMAS
Kai žmogus turi vidinę atramą, jis gali išgirsti dalyką, su kuriuo visiškai nesutinka, ir vis tiek išlikti savimi.
Bet kai vidinio saugumo trūksta, išorinis konfliktas gali labai greitai sujudinti tai, kas jau ir taip nestabilu viduje.
Tada ginama ne tik nuomonė.
Ginamas pats žmogaus vidinis pasaulis.
„MES“ IR „JIE“
Kai tema tampa mūsų šalies, mūsų vaikų, mūsų vertybių, mūsų grupės ar mūsų pasaulio klausimu, ginama jau ne vien informacija.
Ginamas priklausymas.
Ir pokalbis apie faktą labai greitai gali virsti kova už tapatybę.
BEJĖGIŠKUMAS
Mes gyvename tarp didelių procesų, kurių negalime visiškai kontroliuoti.
Karai, politikai, ekonomika, palūkanos, migracija.
Negaliu garantuoti, kad mano vaikams bus taip, kaip aš norėčiau.
Negaliu žinoti, kas bus rytoj.
Ir tai gali kelti labai stiprų bejėgiškumo jausmą.
Bet galiu su kažkuo susipykti.
Galiu rasti kaltą.
Galiu įrodinėti, kad mano pusė teisi.
Ir bent trumpam pasijusti kažką realaus nuveikęs.
Išreikštas pyktis suteikia veikimo jausmą, bet po juo dažnai slepiasi bejėgiškumas.
REAKCIJA IR DABARTINĖ SITUACIJA
Kartais šiandienos situacija tėra aktyvatorius to, kas jau seniai yra viduje.
Sena baimė, neteisybė, pažeminimas, atstūmimas...
Tada žiūrime į žmogaus neadekvačią reakciją ir galvojame:
Kaip galima TAIP reaguoti?
SAVĘS NEPAŽINIMAS
Žmogus gali labai gerai žinoti, kas vyksta pasaulyje, bet visiškai nežinoti, kas vyksta joviduje.
Jis gali puikiai paaiškinti politikų, kaimynų ar kitų žmonių motyvus.
Bet nepažinti savo paties reakcijų. | 126 |
| 18 |  No text... | 121 |
| 19 | NETURIU LAIKO. YRA RIMTESNIŲ PROBLEMŲ.
Pasaulis ošia savo būdu.
Gąsdina. Grasina. Aiškinasi, kas kaltas, kas ką padarė ir kas dabar bus.
Bet tu neklausai.
Tu turi savo gyvenimą.
Santykius, kurie braška.
Konfliktą darbe.
Kylančias palūkanas.
Vaiką, kuris grįžta iš mokyklos susiraukęs, neruošia pamokų ir kažko visai nenori kalbėti.
Bet apie tai vėliau.
Dabar yra rimtesnių problemų.
Kurias reikia spręsti.
Tik nežinai kaip.
Televizorių išmetei. Jo vietoje jau stovi vazonas su gėlėmis. Čia buvo geriausias sprendimas.
Bet nuėjai į darbą, o ten radijas platina savo baubukus.
Radiją išjungei.
Tada paskambino mama ar teta ir pradėjo pasakoti, ką per televizorių sakė.
Negali gi jai užčiaupti burnos.
Tai klausai iki galo.
Nebent kolegė ateina į kabinetą ir tave išlaisvina.
Prasikrapštai akis matyti ir ausis girdėti, nes juk reikia dirbti.
Bet galva neveikia.
Nes ten tai radijas, tai teta kalba.
Ir dar, kaip tyčia, apie tavo palūkanas, kurios didėja.
Ir tu nevalingai skaičiuoji.
Kas bus, jeigu bus.
Ar kai bus.
Ir skaičiuodama niekaip galo sudurt su galu negali.
Nors kali dieną naktį. Kali.
Galva jau plyšta nuos skaičiavimo.
Gal reiktų jau pagalvot apie save?
Ne dabar. Yra rimtesnių problemų.
Dabar reikia išspręsti šitą.
O namuose vaikas.
Jo problemos.
Kurios tau išvis ne problemos, nes tu juk visais ir taip dieną naktį rūpiniesi.
Bet jam jo problemos svarbesnės už visas tavo. Ir dar iš penkių padaugintos.
Tik tu jų nematai.
Iki laiko.
Kol užtvanką pralaužia.
Tada jau nemalonu.
Tada labai skauda.
O dar ir baisi kaltė užgriūna.
Nes juk mačiau.
Bet nemačiau.
Tiksliau – neturėjau laisvos vietos savo galvoje apie tai pagalvoti.
Ir laiko spręsti.
Juk buvo rimtesnių problemų.
O dabar reikia ir tam laiko.
Nes užtvanka pralaužta ir pasekmės labai skaudžios.
Ir dabar tos buvusios LABAI DIDELĖS problemos pasirodo visai mažos.
Ir taip toliau.
Žongliruoji gyvenimą.
Ne kitaip.
Kas tuo metu išsikovoja dėmesį – tas jį turi.
O kas dar gali pakentėti – tas kenčia.
Ir dažnai ilgai.
Kai kurie labai kantrūs.
Juos mes vadiname „gerais vaikais“.
Problemų nekelia.
Tu juk irgi buvai geras vaikas.
Ir dar gal tebesi.
Visus išklausai, supranti, gelbėji.
Visiems padedi, paglostai, nuramini.
Kada apie save pagalvosi?
Vėliau.
Tik va jauti, kad ranka medinė darosi.
Džiaugsmo nulis.
Tik kažkoks ėjimas.
Bėgimas.
Žongliravimas.
O kur aš?
Aš palauksiu kol mano užtvanką nuneš.
Pralauš.
Tada ir mano laikas ateis.
Ne taip, kaip norėtųsi.
Bet ateis.
Ir pagaliau bus laiko sau.
Tik kiek ilgai galima gyventi tuo „vėliau“?
O tu?
Irgi gali palaukti? | 167 |
| 20 |  No text... | 138 |
