IndreAsada☀️ŠVIESOS KANALAS

Kartais „aš viską suprantu“ yra vieta, kurioje žmogus užstringa ilgiausiai. Žinau, iš kur tai atėjo. Žinau savo traumas. Žinau savo prisirišimo tipą. Žinau savo baimes. Žinau psichosomatiką. Galima turėti kalną žinių apie save ir vis tiek gyventi taip, kaip gyvenai. O kartais – net sunkiau. Nes dabar jau ne tik bijai, nerimauji, pyksti ar kartoji seną elgesį. Dabar dar ir žinai, kad neturėtum taip reaguoti. Ir tos pačios žinios, kurios turėjo padėti, pradeda tave teisti. Dabar labiau save stebi. Labiau kontroliuoji. Stengiesi „teisingai“ reaguoti. Ir rezultate ne gyvenimo padaugėja, o įtampos. O esmė ne tieg žinių ir pastangų gausa, o pats gyvenimas. Ar tau lengva ir gera gyventi? Ar nevargina automatinės reakcijos? Ar kūnas nekrūpčioja nuo tam tikrų dirgiklių? Ar gali ramiai priimti žinutę, kritiką, kito žmogaus nepasitenkinimą? Ar miegas ramus? Ar kūnas atsipalaidavęs? Ar gali pasakyti „ne“ ir po to savęs negraužti? Ar santykiuose nereikia nuolat bijoti, įtikti, įrodinėti, kontroliuoti, gelbėti? Ar gali būti vienas ir jaustis gerai? Ar gali būti su kitu ir neprarasti savęs? Ar tavo akys spinduliuoja pasitikėjimą ir ramybę? Nes galiausiai gyvename ne žiniomis apie gyvenimą. Mes gyvename tuo, kaip mūsų sistema reaguoja kiekvieną paprastą dieną. Žinojimas padeda pamatyti žemėlapį. Bet tikslas nėra tapti žmogumi, kuris puikiai supranta, kodėl jam sunku gyventi. Tikslas – kad gyventi taptų gera. Jeigu jauti, kad gyvenimas nuo žinių kiekio nedaug tepasikeitė, šią savaitę dar turiu kelias vietas nemokamam individualiam pokalbiui. Parašyk komentare arba man asmeniškai „POKALBIS“. Pažiūrėsime, kur tavo gyvenime šiandien yra tas tarpas tarp „aš suprantu“ ir „aš jau gyvenu kitaip“ – ir nuo ko iš tikrųjų reikėtų pradėti, kad jis mažėtų.