IndreAsada☀️ŠVIESOS KANALAS
الذهاب إلى القناة على Telegram
Sveiki prisijungiantys, čia aš dalinuosi savo įžvalgomis ir renginių anonsais 🙂❤
إظهار المزيد663
المشتركون
-124 ساعات
-77 أيام
-1030 أيام
جاري تحميل البيانات...
القنوات المماثلة
لا توجد بيانات
هل تواجه مشاكل؟ يرجى تحديث الصفحة أو الاتصال بمدير الدعم الخاص بنا.
سحابة العلامات
لا توجد بيانات
هل تواجه مشاكل؟ يرجى تحديث الصفحة أو الاتصال بمدير الدعم الخاص بنا.
الإشارات الواردة والصادرة
---
---
---
---
---
---
جذب المشتركين
سبتمبر '26
سبتمبر '26
+1
في 0 قنوات
أغسطس '260
في 0 قنوات
Get PRO
يوليو '26
+6
في 0 قنوات
Get PRO
يونيو '26
+2
في 0 قنوات
Get PRO
مايو '26
+4
في 0 قنوات
Get PRO
أبريل '26
+1
في 0 قنوات
Get PRO
مارس '26
+3
في 0 قنوات
Get PRO
فبراير '26
+2
في 0 قنوات
Get PRO
يناير '26
+5
في 0 قنوات
Get PRO
ديسمبر '25
+9
في 0 قنوات
Get PRO
نوفمبر '25
+5
في 0 قنوات
Get PRO
أكتوبر '25
+3
في 0 قنوات
Get PRO
سبتمبر '250
في 0 قنوات
Get PRO
أغسطس '25
+5
في 0 قنوات
Get PRO
يوليو '25
+2
في 0 قنوات
Get PRO
يونيو '25
+5
في 0 قنوات
Get PRO
مايو '25
+1
في 0 قنوات
Get PRO
أبريل '25
+2
في 0 قنوات
Get PRO
مارس '25
+4
في 0 قنوات
Get PRO
فبراير '25
+7
في 0 قنوات
Get PRO
يناير '25
+9
في 0 قنوات
Get PRO
ديسمبر '24
+9
في 0 قنوات
Get PRO
نوفمبر '24
+9
في 0 قنوات
Get PRO
أكتوبر '24
+8
في 0 قنوات
Get PRO
سبتمبر '24
+9
في 0 قنوات
Get PRO
أغسطس '24
+11
في 0 قنوات
Get PRO
يوليو '24
+9
في 0 قنوات
Get PRO
يونيو '24
+8
في 0 قنوات
Get PRO
مايو '24
+9
في 0 قنوات
Get PRO
أبريل '24
+10
في 0 قنوات
Get PRO
مارس '24
+8
في 0 قنوات
Get PRO
فبراير '24
+11
في 0 قنوات
Get PRO
يناير '24
+17
في 1 قنوات
Get PRO
ديسمبر '23
+33
في 1 قنوات
Get PRO
نوفمبر '23
+8
في 0 قنوات
Get PRO
أكتوبر '23
+7
في 0 قنوات
Get PRO
سبتمبر '23
+6
في 0 قنوات
Get PRO
أغسطس '23
+75
في 0 قنوات
Get PRO
يوليو '23
+10
في 0 قنوات
Get PRO
يونيو '23
+9
في 0 قنوات
Get PRO
مايو '23
+10
في 0 قنوات
Get PRO
أبريل '23
+5
في 0 قنوات
Get PRO
مارس '23
+11
في 0 قنوات
Get PRO
فبراير '23
+22
في 0 قنوات
Get PRO
يناير '23
+10
في 0 قنوات
Get PRO
ديسمبر '22
+18
في 0 قنوات
Get PRO
نوفمبر '22
+16
في 0 قنوات
Get PRO
أكتوبر '22
+35
في 0 قنوات
Get PRO
سبتمبر '22
+57
في 0 قنوات
Get PRO
أغسطس '22
+16
في 0 قنوات
Get PRO
يوليو '22
+8
في 0 قنوات
Get PRO
يونيو '22
+23
في 0 قنوات
Get PRO
مايو '22
+71
في 0 قنوات
Get PRO
أبريل '22
+27
في 0 قنوات
Get PRO
مارس '22
+156
في 0 قنوات
Get PRO
فبراير '22
+7
في 0 قنوات
Get PRO
يناير '22
+19
في 0 قنوات
Get PRO
ديسمبر '21
+59
في 0 قنوات
Get PRO
نوفمبر '21
+19
في 0 قنوات
Get PRO
أكتوبر '21
+258
في 0 قنوات
| التاريخ | نمو المشتركين | الإشارات | القنوات | |
| 16 سبتمبر | 0 | |||
| 15 سبتمبر | 0 | |||
| 14 سبتمبر | 0 | |||
| 13 سبتمبر | 0 | |||
| 12 سبتمبر | 0 | |||
| 11 سبتمبر | 0 | |||
| 10 سبتمبر | 0 | |||
| 09 سبتمبر | 0 | |||
| 08 سبتمبر | 0 | |||
| 07 سبتمبر | 0 | |||
| 06 سبتمبر | 0 | |||
| 05 سبتمبر | 0 | |||
| 04 سبتمبر | 0 | |||
| 03 سبتمبر | +1 | |||
| 02 سبتمبر | 0 | |||
| 01 سبتمبر | 0 |
منشورات القناة
MATYTI NEGALIMA NUSIGRĘŽTI
Kur padėsi kablelį?
Įsivaizduok – dega tvartas.
Vienas žmogus pamato ugnį ir puola tiesiai į ją.
Rėkia. Pyksta. Ieško kaltų.
Kviečia kitus kovoti. Meta į ugnį viską, kas pasitaiko po ranka.
Ir pats nepastebi, kaip tampa to gaisro dalimi.
Kitas atsisėda nugara į degantį tvartą.
„Aš nieko nematau.“
„Aš renkuosi ramybę.“
„Mano realybėje šito nėra.“
Ir jam iš tiesų ramu.
Tik tvartas vis tiek dega.
Tai kuri iš šių dviejų pozicijų yra sąmoningesnė?
Pulti į ugnį?
Ar užsimerkti?
O gal mes apskritai keliame ne tą klausimą?
Gal svarbiausia net ne tai, dega ar nedega, ar kas įžiebė ugnį?
Man daug įdomiau:
Kas, jeigu patys to nepastebėdami, mes irgi prie to prisidedame?
REAGUOTI NEGALIMA IGNORUOTI.
Kur dėtum kablelį?
Kokios mintys?
P.S. Ir ne, čia ne apie tai, ką darytum, jeigu iš tikrųjų degtų tvartas. Gaisras – čia tik metafora. 🙂
| 2 |  لا يوجد نص... | 19 |
| 3 | KAS PO VELNIŲ VYKSTA APLINK MUS?
Man atrodo, ne aš viena pastaruoju metu užduodu sau šitą klausimą.
Žmonės pjaunasi tarpusavyje dėl politikos.
Dėl karo.
Dėl migracijos.
Dėl Ukrainos ir Rusijos.
Dėl vaikų.
Dėl mokyklų.
Dėl to, ką galima pasakyti ir ko jau geriau nesakyti.
Užtenka nueiti į bet kurią didesnę grupę ir paskaityti komentarus.
Kartais net nebesvarbu, apie ką buvo klausimas.
Svarbu rasti, ką užpulti.
Tėvai kaltina kitus tėvus dėl jų vaikų.
Suaugę žmonės tyčiojasi vieni iš kitų taip, kad ausys linksta ir akys ašaroja.
Ir tuo pat metu aplink mus viskas ošia.
Karai. Dronai. Migrantai. Kiaulių galvos. Lietuvaitės. Paauglių smurtas.
Pavojaus sirenos. Gynyba. Tarpusavio pjudymai.
Spalvotos vėliavos. Biudžeto skylės. Naujos krizės. Nauji priešai.
Ir aš tikrai nepulsiu įrodinėti, kas teisus, o kas ne.
Man įdomu kas kita:
Kas vyksta SU MUMIS?
Kas vyksta žmogaus viduje, jeigu jam taip stipriai reikia priešo?
Iš kur tiek AGRESIJOS?
Kodėl taip lengvai leidžiamės suskaldomi į „savus“ ir „svetimus“?
Ir kaip viso to viduryje pačiam netapti šito visuotinio karo dalimi?
Nes kuo ilgiau į tai žiūriu, tuo aiškiau matau:
tai, ką matome aplink save,
prasideda gerokai giliau, negu mums atrodo.
Noriu apie tai pakalbėti.
Jeigu tau ši tema taip pat aktuali – duok žinoti komentaruose. | 67 |
| 4 |  لا يوجد نص... | 68 |
| 5 | Viskas gerai.
Tik kažkodėl negaliu atsipalaiduoti.
Darbai padaryti.
Niekas šiuo metu nedega.
Niekam nereikia skubiai padėti.
Galėtum tiesiog atsisėsti.
Pailsėti.
Į dangų pažiūrėti, debesis paganyti.
Bet kažkodėl tą pačią akimirką prisimeni, kad...
galima būtų nuvalyti spintelę.
Prasiplauti grindis.
Palaistyti gėles.
Padžiauti skalbinius.
Ir jeigu liktum sėdėti dar bent minutę, toks jausmas, kad sudraskys iš vidaus.
Reikia bėgti, lėkti, suktis, judėti, nes ten, viduje, kažkoks bruzdesys, judesys, nerimas.
Kol bėgi, leki, darai, valai – ne taip jaučiasi.
Ir sukasi karuselė, kad tik darbai nesibaigtų.
Nes nežinai, ką daryti su ta ramybe.
Tiksliau – net nežinai, kas iš viso yra ramybė.
Kaip žmonės gali tiesiog mėgautis, atsipalaidavę?
Jei jau nieko nedarai, nebėgi, tai bent telefoną maigai.
Žiūri, ką kiti veikia.
Dėl ko pešasi.
Su kuo kovoja.
O gal gražiai gyvena – taip, kaip norėtum tu.
Juk dėl to ir bėgi, leki.
Tik va gyventi laiko nėra.
Tiksliau – nežinai kaip.
Nežinai, kaip jaučiasi gyventi su ramybe viduje.
Tarsi ramybė būtų ne vieta, kurioje galima būti.
Tarsi ji būtų tik trumpa pauzė prieš kitą problemą.
Ir todėl net tada, kai išorėje niekas tavęs nevaro, viduje vis tiek kažkas šaukia:
Ko čia sėdi?
Nebūk tinginė!
Daryk ką nors!
Susitvarkyk.
Užsiimk.
Nepamiršk.
Pasiruošk...
Tame lėkime pastebi, jog nebemoki gyventi ramybėje.
Gal verta pasižiūrėti, kas tave veja, kodėl tavo viduje ramybė apskritai neatrodo kaip saugi vieta.
Artimiausiu metu skirsiu keletą nemokamų individualių Pokalbių žmonėms, kurie atpažįsta save mano temose ir jaučia, kad nori pasižiūrėti giliau.
Jeigu atpažinai save šiame tekste ir nori pasikalbėti, parašyk man asmeniškai arba komentare „POKALBIS“. | 136 |
| 6 |  لا يوجد نص... | 104 |
| 7 | Žmonės galvoja, ir žmonės persigalvoja.
Žmonės kalba viena, o po to jie kalba kita.
Jie gali keisti savo žodžius, batus ir net akinius.
(Akinių keitimas keičia daugiausia!)
Vardan to, kad atrodytų "ypatingais", jie gali tiesą išversti pamušalu į viršų.
Nors mes matome išorę, bet širdies neapgausi.
Persirengimai ir kitų apipurvinimai
sielos švaresne nepadarys.
Medį pažinsi iš vaisiaus.
Vaisius negali būti saldus, jei šaknis karti.
(Bet jis gali būti supuvęs arba pasiskolintas nuo kito medžio).
Šaltinio vanduo – arba saldus, arba kartus.
Negali būti sau vienoks, o kitiems – kitoks.
Būkime visada budrūs.
Pasitikėkim savo širdimi.
Nes vėjai pučia tai vienokie, tai kitokie,
bet tvirtas medis nesiblaško.
Širdis žino, kas tiesa ir kas melas,
(jei tik nėra priversta pati sau meluoti).
Kai žmogus atveria burną, mums
atrodo, kad tik jo smegenėlės gali pripildyti ją žodžiais.
Bet ne!
Ten gali kalbėti kas tik nori:
ir pyktis, ir nusivylimas, ir godumas,
ir auka, ir nepasitikėjimas, ir ego,
(ir net dirbtinis intelektas).
Žodžiu – pasitikėk, jei gali, savo širdimi.
Ji – tavo lakmuso popierėlis,
kuris pasako: tiesa tai ar melas.
Klausyti – ar išjungti...
😘😘😘
Tiesiog primintukas.
Šviesos spinduliukas.
Su meile
Indre | 120 |
| 8 |  لا يوجد نص... | 111 |
| 9 | Ar kada pastebėjai keistą dalyką?
Sakai, kad nori daugiau laisvės.
Bet kai pagaliau atsiranda laiko — nežinai, ką su juo daryti.
Sakai, kad esi pavargusi viską daryti pati.
Bet kai kažkas pasiūlo padėti — „ne, aš pati“.
Nori ramybės santykiuose.
Bet kai nebereikia laukti, spėlioti, kovoti dėl dėmesio — kažkodėl atrodo, kad „nebėra chemijos“.
Nori daugiau pinigų.
Bet kai ateina laikas pakelti kainą, būti labiau matomai ar priimti didesnę galimybę — „dar nesu pasiruošusi“.
Nori išmokti sakyti „ne“.
Bet kai pagaliau pasakai — kaltė tokia stipri, kad norisi savo „ne“ atsiimti.
Nori nustoti visus gelbėti.
Bet kai tavęs nebereikia — atsiranda klausimas:
„O kas tada esu aš?“
Gal problema ne ta, kad tu nežinai, ko nori.
Ir ne ta, kad tau trūksta valios.
Gal tavo vidinė sistema labai gerai moka gyventi sename gyvenime — bet dar nemoka gyventi tame, kurio sąmoningai norėtum.
Laisvei reikia gebėjimo rinktis.
Ramybei — gebėjimo joje išbūti.
Artumui — gebėjimo būti pažeidžiamai.
Palaikymui — gebėjimo priimti.
Riboms — gebėjimo išbūti net tada, kai kažkas tavimi nepatenkintas.
Todėl kartais mes laikomės ne to, kas mums gera.
Bet to, ką mūsų vidinė sistema pažįsta.
Apie tai kalbėsime webinare:
„TAU TEN NEPATOGU. TAU TIESIOG PAŽĮSTAMA.“
Kalbėsime apie tai, kodėl taip sunku paleisti gyvenimą, kuriame tau jau seniai blogai.
Kodėl suprasti savo elgesio modelį dar nereiškia nustoti jį kartoti.
Kodėl bejėgiškumas, kontrolė, gelbėjimas ar net nuolatinis „aš pati“ gali atlikti apsauginę funkciją.
Ir kas turi pasikeisti vidinėje sistemoje, kad naujas gyvenimas nustotų atrodyti kaip grėsmė.
Vebinaras atviras, vyks 21.00 mano FB ir Youtube kanaluose
Kviečiu prisijungti | 148 |
| 10 |  لا يوجد نص... | 123 |
| 11 | Mes visada mokame kainą.
Sąmoningai ar nesąmoningai.
Pinigais.
Laiku.
Sveikata.
Energija.
Santykiais.
Ar pačiu gyvenimu.
Kartais paskaičiuojame ir nusprendžiame: „Ai, man per brangu.“
Jeigu vaikui reikėtų – pasispausčiau.
Surinkčiau.
Padaryčiau.
Rasčiau būdą.
Bet dėl savęs?
Aš dar galiu pakentėti.
Ne pirmas kartas.
Ne pirmi metai.
Tik yra viena vieta, apie kurią kalbėti ne taip patogu.
Keisti kainuoja.
Nekeisti – irgi.
Kartais daug brangiau.
Mes mokame už savo „dar pakentėsiu“.
Ir kartais mūsų kentėjimo kainą kartu su mumis moka tie patys vaikai, dėl kurių, atrodo, padarytume viską.
Jie gyvena šalia mūsų nerimo.
Mūsų nuovargio.
Mūsų tylėjimo.
Mūsų konfliktų.
Mūsų pasirinkimo metų metus likti ten, kur mums skauda.
Mes skaičiuojame, kiek kainuos pakeisti savo gyvenimą.
Bet neįvertiname, kiek jau kainuoja jo nekeisti.
Ar tikrai taupymas neatsieina brangiau?
O jei jau nusprendei "nebekentėti" primenu:
LAIKAS GYVENTI startuoja rugsėjo grupė.
Pats laikas jungtis. Jei turi klausimų parašyk Pokalbis, pasikalbėsim. | 172 |
| 12 |  لا يوجد نص... | 142 |
| 13 | PATI prasmingiausia Rugsėjo 1-oji – Gyvenimo akademijoje.
Be kuprinių.
Be pažymių.
Ir be atidėliojimo „nuo rytoj“. 🙂
Mokykla mus išmokė daug.
Skaičiuoti.
Rašyti.
Atsakyti teisingai.
Tik kažkodėl niekas nemokė, ką daryti, kai gyvenimo egzaminai prasideda be perspėjimo.
Kaip gyventi, o ne tik žinoti, kaip reikėtų gyventi.
Kaip jausti savo vertę, kai niekas iš išorės jos nepatvirtina.
Kaip leisti sau daugiau, kai viduje vis dar saugiau save mažinti.
Kaip atpažinti momentą, kai sprendimą priima ne tu, o sena baimė.
Kaip nustoti metų metus kartoti tai, ką jau seniai supratai.
Nes kartais problema jau nebe ta, kad nežinai.
Žinai labai daug.
Tik žinojimas savaime dar nepakeičia vidinės sistemos, iš kurios kyla tavo pasirinkimai, reakcijos ir gyvenimo scenarijai.
Todėl ši Rugsėjo 1-oji man – triguba pradžia.
I etapas – LAIKAS GYVENTI
Ne vien kaupti žinias apie gyvenimą, bet pradėti jį iš tikrųjų patirti.
II etapas – MOTERS VERTĖ
Nebeieškoti savo vertės kitų akyse, o grįžti į vietą, kur jos nebereikia užsitarnauti.
III etapas – KLESTĖJIMAS
Išplėsti savo gyvenimą, užuot vis labiau save mažinus, kad tilptum į seną jo versiją.
Trys etapai. Viena kryptis – vis daugiau gyvenimo, kuriame telpi tu.
Gal tau jau nebereikia dar kartą pasistengti.
Gal atėjo laikas pamatyti, kas iš tikrųjų reguliuoja tavo gyvenimą iš vidaus.
Ne tam, kad save dar labiau taisytum.
O tam, kad nebereikėtų gyventi iš tų pačių baimių, automatinių reakcijų ir senų vidinių programų.
Kad gyvenime atsirastų daugiau vietos.
Sau.
Ramybei.
Meilei.
Pilnatvei.
Gyvenimui.
Ne kovoti.
Ne kentėti.
Ne nuolat taikstytis.
Ne dar kartą „ieškoti savęs“.
Gyventi.
Priėmimas į Gyvenimo akademiją atidarytas.
Nepavėlavot. 🙂
Šiandien vis dar labai gera diena pradėti gyventi.
Apie visus tris Gyvenimo akademijos etapus ir nuo kurio pradėti –
https://indreasada.com/lt/gyvenimo-akademija/ | 148 |
| 14 |  لا يوجد نص... | 111 |
| 15 | Ką mes gyvename — realybę ar savo interpretaciją?
Kur baigiasi faktai ir prasideda vidinės sistemos sukurta istorija?
Kas mus skiria nuo mūsų tikrojo gyvenimo?
Šią savaitę kalbėjome apie labai skirtingus dalykus.
Apie ramybę, kuri išsilaiko tol, kol nepakyla gyvenimo audros.
Apie akimirkas, kai viena žinutė, žodis ar situacija gali išmušti – ir kūnas jau reaguoja greičiau už visą sukauptą išmintį.
Apie sprendimus, kuriuos atidėliojame mėnesiais, metais.
Apie pažadus „pasikeisiu“, bet po kurio laiko vėl pagauname save ten pat.
Ir apie gyvenimą, kurį galima labai ilgai analizuoti, taisyti, planuoti – bet taip ir nepradėti iš tikrųjų GYVENTI.
Ka smus iš tiesų skiria nuo mūsų tikrojo gyvenimo?
Šį vakarą 21.00 val vebinare sudėsime visą šios savaitės dėlionę į vieną paveikslą.
Vebinaras atviras, vyks mano FB ir Youtube | 147 |
| 16 |  لا يوجد نص... | 150 |
| 17 | Kartais „aš viską suprantu“ yra vieta, kurioje žmogus užstringa ilgiausiai.
Žinau, iš kur tai atėjo.
Žinau savo traumas.
Žinau savo prisirišimo tipą.
Žinau savo baimes.
Žinau psichosomatiką.
Galima turėti kalną žinių apie save ir vis tiek gyventi taip, kaip gyvenai.
O kartais – net sunkiau.
Nes dabar jau ne tik bijai, nerimauji, pyksti ar kartoji seną elgesį.
Dabar dar ir žinai, kad neturėtum taip reaguoti.
Ir tos pačios žinios, kurios turėjo padėti, pradeda tave teisti.
Dabar labiau save stebi.
Labiau kontroliuoji.
Stengiesi „teisingai“ reaguoti.
Ir rezultate ne gyvenimo padaugėja, o įtampos.
O esmė ne tieg žinių ir pastangų gausa, o pats gyvenimas.
Ar tau lengva ir gera gyventi?
Ar nevargina automatinės reakcijos?
Ar kūnas nekrūpčioja nuo tam tikrų dirgiklių?
Ar gali ramiai priimti žinutę, kritiką, kito žmogaus nepasitenkinimą?
Ar miegas ramus?
Ar kūnas atsipalaidavęs?
Ar gali pasakyti „ne“ ir po to savęs negraužti?
Ar santykiuose nereikia nuolat bijoti, įtikti, įrodinėti, kontroliuoti, gelbėti?
Ar gali būti vienas ir jaustis gerai?
Ar gali būti su kitu ir neprarasti savęs?
Ar tavo akys spinduliuoja pasitikėjimą ir ramybę?
Nes galiausiai gyvename ne žiniomis apie gyvenimą.
Mes gyvename tuo, kaip mūsų sistema reaguoja kiekvieną paprastą dieną.
Žinojimas padeda pamatyti žemėlapį.
Bet tikslas nėra tapti žmogumi, kuris puikiai supranta, kodėl jam sunku gyventi.
Tikslas – kad gyventi taptų gera.
Jeigu jauti, kad gyvenimas nuo žinių kiekio nedaug tepasikeitė, šią savaitę dar turiu kelias vietas nemokamam individualiam pokalbiui.
Parašyk komentare arba man asmeniškai „POKALBIS“.
Pažiūrėsime, kur tavo gyvenime šiandien yra tas tarpas tarp „aš suprantu“ ir „aš jau gyvenu kitaip“ – ir nuo ko iš tikrųjų reikėtų pradėti, kad jis mažėtų. | 195 |
| 18 |  لا يوجد نص... | 142 |
| 19 | Mažėjantis gyvenimas.
Tai ne apie kiekvieną. Bet beveik kiekvienas pažįstame žmogų, kurio gyvenimas dėl baimės palaipsniui darosi vis mažesnis.
Kiek tavo gyvenimo šiandien užima žodis „negaliu“?
Negaliu vairuoti.
Negaliu nueiti į parduotuvę.
Negaliu būti ten, kur daug žmonių.
Negaliu skristi lėktuvu.
Negaliu kažkur išvažiuoti.
Negaliu tiesiog išeiti iš namų ir ramiai nueiti ten, kur man reikia.
Ir ne todėl, kad fiziškai nepajėgtum.
Protu puikiai supranti, kad kiti žmonės tiesiog atsikelia, išeina ir padaro.
Tereikia atsikelti ir padaryti.
Bet kūnas sako – NE.
Kyla nerimas. Įtampa. Baimė. Kartais net panika.
Peržengi namų slenkstį. Padarai kelis žingsnius ir vėl grįžti atgal.
Bandai dar kartą – ir vėl grįžti.
Po kelių ar keliolikos bandymų atidedi.
Rytoj.
Vėliau.
Kai geriau jausiuosi.
Ir tą akimirką, kai nusprendi nedaryti, palengvėja.
Štai čia ir prasideda labai klastingas ratas.
Nes kiekvieną kartą atsitraukdamas gauni trumpą palengvėjimą.
Bet kartu tavo gyvenimas tampa truputį mažesnis.
Iš pradžių atsisakai vieno dalyko.
Paskui kito.
Pradedi organizuoti gyvenimą taip, kad tik nereikėtų susidurti su tuo, kas kelia nerimą.
Nebevairuoji.
Neskrendi.
Nevažiuoji.
Atsisakai renginių, kelionių, susitikimų.
Bet palaipsniui, net paprastas išėjimas į parduotuvę nusipirkti maisto, tampa kelių valandų kova su savimi.
Ir galiausiai tavo baimė jau sprendžia už tave – valgysi šiandien ar liksi be maisto.
Manau, čia jau yra riba, ties kuria nebepadeda bandymai save nuraminti:
„Ai, aš toks žmogus.“
„Man tiesiog neramu.“
„Kažkaip prisitaikysiu.“
Tai jau nėra mažas nepatogumas.
Tai tavo gyvenimo dalis, kurią verta susigrąžinti.
Gyvenimas neturėtų atiduoti savo teritorijų baimėm.
Ir jeigu skaitydamas atpažinai bent vieną savo „negaliu“, šią savaitę vis dar turiu kelias vietas nemokamiems individualiems pokalbiams.
Pasižiūrėsime į tavo konkrečią situaciją: kas iš tiesų tave stabdo, kas vyksta tavo vidinėje sistemoje ir nuo ko reikėtų pradėti, kad tas „negaliu“ po truputį nustotų valdyti tavo gyvenimą.
Jeigu nori tokio pokalbio, parašyk komentare „POKALBIS“ arba man asmeniškai.
Indre | 162 |
| 20 |  لا يوجد نص... | 132 |
