Audrius Bačiulis

- Lietuva pakvietė JAV įkurti nuolatinę JAV karinę bazę Lietuvoje. - Trumpas: Mes tikrai tai apsvarstysime. Lietuvoje pažįstu labai daug žmonių. Jie – nuostabūs žmonės. Aš, žinoma, nemanau, kad tokios bazės įkūrimas labai tikėtinas, bet vien pats svarstymo faktas yra didelis dalykas. Kita vertus, kai pradeda lįsti JAV bazės įkūrimo Lenkijoje užkulisiai, liudijantys kad labiausiai klausimą vilkino Tusko Vyriausybė, ne amerikiečiai, tai atrodo, jog bazė Lietuvoje nėra absurdas a priori.

😇

Tai su pirmadieniu!

Kamilis Galeevas rašo: 1. Didžioji dalis Rusijos politinių emigrantų šiame kare užėmė proukrainietiškas pozicijas. Kartais – išpūstai ir perdėtai, stengdamiesi būti didesniais katalikais nei pats Romos popiežius 2. Internete paplitusi tezė, kad, užėmę išdavikiškas ir Rusijos Federacijai priešiškas pozicijas, šie žmonės tuo pačiu atsisakė dalyvauti Rusijos politikoje: tiek dabar, tiek artimoje ateityje. Nes „liaudis“ arba "karo veteranai" to neleis. 3. Ši tezė yra klaidinga. Ir „liaudis“, ir „veteranai“ – tai tik vėjo supama nendrė. Pasikeitus vėjui, jų pozicija pasikeis akimirksniu: paaiškės, kad jie ne tik yra prieš tai, kas vyksta (tai ir taip suprantama), bet ir visada buvo prieš. 4. Būtina sąlyga, kad bet kokie emigrantai galėtų dalyvauti Rusijos politikoje, yra ne liaudies sutikimas, o pakankamai gili Rusijos Federacijos politinė krizė. Kuo ilgiau trunka karas, tuo didesnė tikimybė, kad išties išsivystys gili krizė. Matau ne nulines galimybes, kad grupės ar frakcijos, šiuo metu užimančios palankias Ukrainai pozicijas, ateityje taps Rusijos valdžios sistemos dalimi. 5. Tačiau tikimybę, kad jos išliks šiose pozicijose – tarkime, ir po 10 metų valdžioje – vertinu kaip lygią nuliui ir nuliui dešimtųjų. 6. Tai susiję su šiomis aplinkybėmis. Jei esi skurdžius emigrantas be galimybių ir ryšių, tuomet ukrainietiškas patriotizmas, arba, sakyčiau, „turbopatriotizmas“ pagal principą „berkite daugiau arbatos“ – tai logiškas ir protingas atsakas į šiandieninius iššūkius. Atsispindėti Ukrainos vidaus diskursą, tuo pačiu jį padauginant iš dviejų, šiuo metu yra apskritai nebloga veiksmų programa. 7. Bet visa tai, pakartosiu, tinka tik emigrantui. Nes atėjus į valdžią ar integravusis į režimą (bet kokį), visa paskatų struktūra pasikeičia, ir pasikeičia nedelsiant. O naujomis aplinkybėmis paaiškėja, kad visa senoji retorika tampa nebeaktuali. 8. Paaiškinu: Rusijos Federacijoje, jei ji išliks dabartinėse sienose, laikui bėgant vis tiek įsitvirtins despotiška valdžios sistema be stabdžių ir atsvarų. Kas bebūtų valdžioje, jo valdžia laikui bėgant taps absoliuti. Tačiau absoliuti – tai nereiškia tiesiog neribota. Kai kurie sprendimai iš principo neveikia, nesvarbu, ar tavo valdžia yra absoliuti, ar ne. 9. Taigi, pavyzdžiui, ukrainietiškas patriotizmas – ir apskritai į Ukrainą orientuotas pasaulio vaizdas – yra siaubingai netinkamas pagrindas bet kokio Rusijos Federacijoje valdančio režimo oficialiai ideologijai. Tai sprendimas, kuris neveikia. Todėl bet kuriam režimui teks atsisakyti šio sprendimo ir, bandymų ir klaidų metodu, surasti kitą. Apskritai ir taip aišku, kokį. 10. Taigi, įsilieję į valdžią, bet kurie dabartiniai emigrantai neišvengiamai turės evoliucionuoti: iš ukrainiečių „turbopatriotų“ – į Didžiosios Rusijos šovinistus. Ar ši evoliucija užtruks 10 metų, ar 10 minučių, priklausys nuo daugelio aplinkybių, kurių šiuo metu man neįmanoma numatyti. 11. Iš tikrųjų šiuose žodžiuose nėra jokio ypatingo paradokso. Po Pirmojo pasaulinio karo Rusijoje į valdžią atėjo grupuotė, kuri laikėsi atvirai išdavikiškų ir pesimistinių pozicijų Rusijos imperijos atžvilgiu tame (ir ne tik tame) kare. Atkreipkite dėmesį, kad nei valstybės išdavystė, nei perbėgimas į priešų pusę, nei vokiečių šnipų įtaka jiems galiausiai nė kiek netrukdė. (O visos frakcijos, kurios laikėsi patriotiškų ir valstybingų pozicijų, galiausiai buvo nurašytos kaip nereikalingos) 12. Bet visa tai vyko *iki* atėjimo į valdžią. O po to visa paskatų sistema, kurioje jie veikia, pasikeičia. Ir toliau jie patiria neišvengiamą evoliuciją: iš nacionalinių išdavikų tampa didžiavalstybiniais šovinistais. Iki 1930-ųjų buvę bolševikais jau buvo greičiau nacionaliniai bolševikai. (Čia, greičiausiai, kyla klausimas, kodėl šis pažiūrų keitimas vyko taip lėtai. Manau, kad priežastis ta, jog vis dėlto kalbama apie religinę sektą – su giliu ideologiniu indoktrinavimu. Todėl tokiam esminiam kurso pasikeitimui jiems reikėjo laiko. Manau, kad dabartiniams viskas vyks daug greičiau)

Konservatorių propagandos pimpačkiukas (didesnėje čia cituojamo įrašo dalyje jis atkartoja vieno iš 60 konservatorių "podpisantų", Albino Januškos, demagogiją apie "rusišką pėdsaką" baikerių proteste prie Kauno mečetės) jau skelbia, kad turime sveikinti imigrantus musulmonus, nes jie eis kovoti už Lietuvą. Ir dar Vytauto totorius prikergė🙈

Mindaugas Montvilas aptiko labai įdomų Tapino komentatorių, įžvelgusį Vytauto Sinicos ir Nacionalinio Susivienijimo organizuotame mitinge hibridinio karo ir Rusijos propagandos apraiškas - "Bolt Lietuva" vadovą Andrių Pacevičių - vieną pagrindinių musulmonų imigrantų vartotojų Lietuvoje. Na, argi ne stebuklas - labiausiai Lietuvą islamizuojantys verslininkai staiga patapo didžiausiais su "Rusijos hibridiniu karu" kovojančiais patrijotais?

Dar vienas užingridas savo grąšį atidirbo🤭

Kai tikrovė siaubą kelia, "Lietuvos įtakingiausiam visuomenininkui" telieka ją neigti stovint stručio pozoje 😉

O kam nors yra tekę matyti, kad Juknevičienė dalintųsi nuorodomis ne į rusiškus tekstus ir ne į Rusijos propagandistus, bet į vokiečių, lenkų, britų, amerikiečių žiniasklaidą?

NATO has revealed details of a significant air-defence training mission over Lithuania and Latvia on Sept. 29th. A US B-1B Lancer operated alongside German and Italian Eurofighters, Spanish F/A-18s and Turkish F-16s, supported by tankers and ground-based assets. The mission tested NATO’s new air-defence framework - designed to integrate sensors, fighters, ground systems and C2 against threats ranging from drones to ballistic missiles. It was the B-1B’s first participation under the new framework. A B-1B in Latvian/Lithuanian Airspace is in strike range for Moscow using JASSM-ER.

Prieš ir po🔥🤩

Komentuoti šitą chocholišką logiką - tik gadinti. Pas Babčenką komentaruose kažin koks dvikojis "Bogdan Leshenko" rašo apie amerikiečių karą su Iranu: "Jie niekaip nesusitvarko. Šiame kare jie prapiso beveik viską. Bukasnukis dalbajobas įsakė „Patriot“ raketomis numušinėti 4 mln. kainuojančius „Shahed'us“, kurių kaina – 50 000. Tik Iranas turi dešimtis tūkstančių „Shahed'ų“, o Amerika "Patriot" Persijos įlankoje – vos 800, o iš viso gamtoje jų yra apie 3 000. Todėl dabar, kai jie [Patriot raketos] Ukrainai gyvybiškai reikalingi gynybai nuo kasdienio raketų teroro, tas ryžas šiknius jų nei duoda, nei parduoda. Nes patys turi mažai. Nes visas atsargas iššvaistė".

🤷

Bjorn Lomborg: Patys sau pakenkėme: 2009–2024 m. Europoje uždaryta 30 naftos perdirbimo gamyklų. Dabar dyzelino kaina, palyginti su naftos kainomis, pasiekė rekordiškai aukštą lygį.

Hormūzo mūšis pakrypo Amerikos naudai Redakcinė kolegija JAV karinis jūrų laivynas atveria sąsiaurį visiems, išskyrus Irano režimo naftos eksportą. Ar pastebėjote, kad žiniasklaida staiga suvokė, jog naftos eksporto spaudimas dabar veikia prieš Iraną? Naujos tanklaivių sekimo grupių ataskaitos patvirtina tai, ką teigė Trumpo administracija: admirolas Bradas Cooperis ir JAV CENTCOM pajėgos pakeitė Hormūzo sąsiaurio mūšio eigą. „Kpler“ duomenys rodo, kad septynių dienų vidurkis, rodantis per sąsiaurį praplaukiančios naftos kiekį, siekia 14,19 mln. barelių per dieną ir artėja prie ikikarinio lygio – 17,13 mln. Didžiąją dalį trūkstamo kiekio sudaro Irano naftos eksportas, sustabdytas dėl JAV blokados. Neseniai atnaujintas naftos srautas per Saudo Arabijos aplinkkelio naftotiekį, o po to – sparčiai didėjantys krovimai Janbu uoste, skirtuose tranzitui per Raudonąją jūrą, atvers kelią dar didesniam eksporto srautui. Štai kaip atrodo pažanga: Irano nafta yra blokuojama, o viso pasaulio nafta vis gausiau patenka į rinką. Dėl to mažėja spaudimas Vakarams ir jų Persijos įlankos sąjungininkams, o Iranas priverstas ieškoti pinigų. Režimui sparčiai baigiasi nafta, kuri jau buvo jūroje prieš blokadą ar jos metu, nors atsiskaitymai už ją įplauks vėliau. JAV Iždo sekretorius Scottas Bessentas prognozuoja, kad persai paskutinį šios naftos krovinį į Kiniją pristatys spalio viduryje. Tuo tarpu S. Bessentas kaip niekada anksčiau spaudžia kitus Irano prekybos partnerius. Tai labiausiai pajuto Jungtiniai Arabų Emyratai, kurie iš karto nutraukė prekybą su Iranu, ir Turkija, uždaranti Irano bankus. Regionas taip pat uždaro savo oro erdvę Teheranui, sustabdydamas skrydžius. Iranas vieną po kito praranda savo gyvybinius ryšius. Nenuostabu, kad antradienį Irano valiuta pasiekė dar vieną rekordiškai žemą lygį, smarkiai nukritusi iki daugiau nei 2,5 milijono rialų už dolerį. 2018 m. pradžioje rialas buvo vertas 35 000 už dolerį, o 2026 m. – beveik 1,5 milijono. Nuo JAV blokados atnaujinimo jis per metus nuvertėjo beveik 140 proc. Irano ekonomika patiria sunkumų, nes išseko naftos eksporto pajamos, o prekes importuoti tampa vis sunkiau, nes sankcijos griežtėja. Richardas Goldbergas iš Demokratijos gynimo fondo dar prieš daugelį savaičių, anksčiau nei dauguma analitikų, numatė ir vėliau pasidžiaugė JAV priemonių sėkme Hormūzo sąsiauryje. „Kai supranti, kad tai yra karinė operacija, kad energetikos sekretoriaus Chriso Wrighto pateikti skaičiai nėra apytikriai apskaičiuoti, o yra tikri barelių skaičiai, kuriuos laivų kapitonai pranešė JAV kariniam jūrų laivynui, – sako jis, – tuoj pat supranti, kad atvirų šaltinių duomenys yra klaidingi, o prezidentas teisus. Mes kontroliuojame Hormūzo sąsiaurį.“ Tai nereiškia, kad Iranas baigė šaudyti. Trečiadienį Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų centrui buvo pranešta apie tris sėkmingus Irano išpuolius prieš laivus, o rinkos įskaičiuoja į kainas Irano keliamą įtampą. Niekas neturėtų tikėtis, kad režimas sėdės rankas sudėjęs, prarandamas savo įtaką, ir prieš JAV vidurio kadencijos rinkimus gali įvykti „spalio staigmena“. Iranas vis dar gali sugebėti sunaikinti svarbią Persijos įlankos energetikos infrastruktūrą. Pasaulinis dyzelino trūkumas tęsiasi, o tai lemia kainų šuolį. Tačiau pagrindinis Irano tikslas ir pasididžiavimas šiame kare – Persijos įlankos kontrolės perėmimas – patiria nesėkmę. Dabar iššūkis Amerikai yra išlaikyti spaudimą ir išnaudoti JAV taktinį pranašumą, kad būtų pasiekti strateginiai tikslai – Irano branduolinės programos nutraukimas arba paties režimo žlugimas. https://www.wsj.com/opinion/strait-of-hormuz-battle-oil-tankers-central-command-trump-administration-f06d0abc?st=vM4viW&reflink=desktopwebshare_permalink

Bet tai kaip rusai apsišiko vien po užuominos apie galimą Kaliningrado blokadą švelniai sakant, antraeiliame estų (tiksliau vieno esto) portale! Ne tik laišką į NATO parašė, bet dar ir Putinas asmeniškai pakomentavo ir pakartojo grasinimus "panaudoti visą Rusijos galią ir priemones". Matyt NATO elektromagnetinis smūgis ir pakrantės gynybos raketų baterijų sunaikinimo imitacija veltui nepraėjo😎

Man be šansų😢