IndreAsada☀️ŠVIESOS KANALAS

Šiandien atsivėrę Liūto vartai – 8/8 energijos portalas. Ši diena – tarsi dangiškas kvietimas į tavo naują gyvenimo etapą. Energijos šiandien sustiprintos: aiškumas, vidinė stiprybė, gausa ir naujos galimybės beldžiasi į tavo širdies duris. Tai laikas paleisti, kas sena, ir drąsiai įžengti į savo sielos kelią. Jei seniai norėjai padaryti žingsnį, kurį vis atidėliojai – šiandien yra Tavo diena. Dovanoju specialią Liūto vartų MEDITACIJĄ, kad galėtum pasinerti į šią ypatingą energiją ir praeiti Liūto vartus ir įžengti į naują laiką be praeities naštų. Su meile Indre Asada

Šiame pareigų ir atsakomybių pasaulyje labai dažnai mes pakliūvame į sūkurį. Voverės ratą. Įsikinkome į vežimą ir ne į vieną. Dažnai didžiuojamės tuo. Nes kuo daugiau. Juk viskas matuojama našumu. Ir dar tą, kuris sau atsipūtęs gyvenimu džiaugiasi, tyliai arba garsiai nuteisiame. Nubraukę tylią ašarą kampe, toliau stumiam, traukiam, velkam, kenčiam. Tai norma. Kol tame rate esi, net negalvoji, kad galėtų būti kitaip. Tik taip. Nes juk tu šaunuolė, aukselis, tu gali. Negali juk apvilti. Kol vieną dieną sustabdo „likimas“, kūnas ar dar koks trinktelėjimas ir atplėšia stipriai užmerktas akis. Ir kas tada? Akys atsimerkė ir pamatė tai, ko nenori matyti. Ką darom? Užsimerkiam ir apsimetam, kad nieko nematėm, ar visgi imamės savo tvartelio mėžimo? Ne baisiai patraukli tema, bet be jos niekur. Vidinė kibirkštėlė: kas ją užgesina ir kaip ją įkurti iš naujo? Šį vakarą vebinare 21.00 val. mano FB ir YouTube kanale. P.S. pasidalink, jei jauti, kad kažkam tai būtų labai gerai išgirsti 🙂 Bet nepraleis pati, nes dažnai matome kitų pakliuvimus, o savęs nepastebine, juk pas mus tai "norma" 😘

Vidinė kibirkštis neužgęsta staiga. Dažniausiai ji tyliai pasislepia po pareigomis, atsakomybėmis, vaidmenimis, prisitaikymu ir gyvenimu dėl kitų. Iš išorės gyvenimas tarsi juda įprasta vaga. Tik nebūtinai ta, apie kurią kadaise svajojai. O kartais viskas pradeda byrėti. Siūlės pasileidžia. Tu blaškaisi, bandai save surinkti, bet nebežinai, nuo ko pradėti. Nes per ilgai buvai viskuo kitiems — ir nebeaišku, kas esi sau. Kaip susigrąžinti vidinę kibirkštį? Kaip susigrąžinti savo gyvenimą sau? Sekmadienį, 21.00 val., vebinare „Kur dingo tavo kibirkštis?“ kalbėsime: Kas iš tiesų yra vidinė kibirkštis? Kodėl daugiau poilsio, veiklos ar malonių patirčių ne visada ją sugrąžina? Kas ją užslopina? Ir kokių žingsnių reikia, kad kibirkštis sugrįžtų ne trumpam, o iš giliai? Susitinkame rytoj, 21.00 val. Vebinaras nemokamas. Tiesiogiai prisijungti galėsi mano Facebook profilyje ir YouTube kanale Indre Asada.

Dvi dienos buvime... tiesiog bendrystė ir juokas mėnesienoj, fejerverkai kaip pagal užsakymą, šokiai fontanuose, vandens purslai į veidą, plaukimas prieš srovę, mėlynas dangus ir saulės spindulių švelnus prisilietimas... Mano diena... dienos... o gal ištisi metai... laimės... Dar kartą dėkoju už kiekvieną žinutę pasiekusią mane ir dar pasieksiančią... Dėkoju kad esate. Myliu Apkabinu Siunčiu meilę ir šviesą 🌞🌞🌞

Nebėra karmos?! Pastaruoju metu iš mandrumo pasidarė madinga skelbti, kad karma panaikinta. Kad karmos dėsnis nebeveikia. Pigus būdas atkreipti į save dėmesį. Užskaitau — veikia. Vadinasi, nebereikia prisiimti atsakomybės. Daryk, ką nori — nieko nebus. Meluok. Apgaudinėk. Manipuliuok. Išduok. Juk karmos nebėra. Ir kodėl žmonėms taip norisi, kad jos nebūtų? Todėl, kad jie daro gera? Ar todėl, kad nenori sulaukti savo veiksmų vaisių? Aš neturiu nieko prieš karmą. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus. Kas sėja gyvenimą, pjaus gyvenimą. Kas sėja mirtį, pjaus mirtį. Ir neduok dieve, kad karma iš tiesų „išsijungtų“ dabartiniame žmonijos sąmoningumo lygyje. Be pasekmių dėsnio žmonija nusiristų laaaabai žemai. Kai darai gera, karmoje nėra jokios problemos. Aš myliu karmą, kai ji grąžina man mano pačios pasėtus gyvenimo vaisius. Valgau juos abiem žandais ir su dėkingumu. O į tuos, kurie garsiai skelbia, kad karmos nebėra, žiūriu labai atsargiai. Matyt, jie nelabai laukia sugrįžtant savo pačių vaisių. Tiesiog logika...

Palauk. Prieš darydamas išvadas apie tai, kas vyksta pasaulyje. Sustok ir pažiūrėk kitaip. Dažnai mes matom ir vertinam kiekvieną įvykį atskirai. Futbolas = sportas ir pinigai. Gaisras = karštis, sausra, nelaimė. Karas = politika, religija, pinigai, nesutarimai. Virusas = sveikatos krizė. Potvynis, žemės drebėjimas, ugnikalnio išsiveržimas = gamtos stichija. Bet kas pasikeičia, kai nustojame žiūrėti į kiekvieną įvykį atskirai? Šių metų liepą vienu metu matome didelius gaisrus Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Balkanuose ir net Norvegijoje. Tuo pačiu — potvyniai, taifūnai, žemės drebėjimai, karai ir ekonominis nestabilumas. Iš pirmo žvilgsnio — daug nesusijusių įvykių. O jeigu platesniame paveiksle jie rodo ne tik atskiras krizes, bet ir byrančią senąją tvarką? Čia ne apie tikėjimą. Čia apie klausimus, kuriuos verta užsiduoti: Kas vyksta su sistema, kurioje gyvenome? Kas atsiranda, kai senos struktūros pradeda byrėti? Kur link juda finansai, technologijos ir žmogaus laisvė? Ir ką visa tai reiškia mūsų kasdieniam gyvenimui? Prieš atsirandant naujam, griūva senoji struktūra. O dūmai, triukšmas ir baimė neleidžia matyti viso vaizdo. Todėl trečiadienį susitinkame uždarame nemokamame vebinare „Kripta be baimės: kas mums ruošiama" Ramiai ir be panikos pažiūrėsime: kur juda pasaulis, kokios sistemos keičiasi, kas pasirodys išsisklaidžius informaciniam triukšmui — ir kaip išlaikyti vidinį stabilumą, kai išorėje daugėja neapibrėžtumo. Kad pokyčiai neužkluptų netikėtai. Nori prisijungti? Parašyk komentaruose: NORIU Registracijos nuorodą atsiųsiu asmeniškai. P.S. Kai jūsų NORIU pažymėtas mano ❤️ vadinasi jums jau parašiau. P.P.S. Jei nuoroda neatsidaro, nukopijuokit ją ir įrašykit tiesiai naršyklėje, google...

Šį vakarą 20.00 Pasikalbėsim Ne apie laiką — apie gyvenimą. Kur dingsta mūsų gyvenimas. Šiandien supratau, kad jau vasaros vidurys. Gyvename prie jūros. O prie jos buvome vos kelis kartus. Ir tada pagavau save galvojant – mes juk gyvename ten, kur žmonės važiuoja atostogauti. Bet patys gyvename taip, lyg nuolat ruoštumėmės gyventi vėliau.

Šį vakarą, 21.00 val Kripta be baimės grupėje. Kas dar neprisijungę, rašykite Noriu, atsiųsiu nuorodą registracijai asmeniškai ❤️❤️❤️🌞🌞❤️❤️❤️

Didžiausia beprasmybė nėra nežinoti savo gyvenimo prasmės. Didžiausia beprasmybė yra praleisti savo gyvenimą jos beieškant. Jeigu bent kartą savęs klausei: „Kur mano gyvenimo prasmė?“ arba „Kokia viso to prasmė?“ Kviečiu rytoj pabūti kartu su manimi vebinare. Kalbėsime apie tai, kur ir kaip iš tikrųjų gimsta gyvenimo prasmė. Ir kodėl mes taip atkakliai jos ieškome. Galbūt atsakymas yra paprastesnis, nei daugelis mano. Vebinaras nemokamas, prisijunk prie manęs mano FB profilyje 21.00 Lt laiku

Vakar vakaras buvo tikrai gražus. "Kripta be baimės" vebinaras praėjo su vėjeliu :) Ruošiausi tikrai nuo širdies ir laukiau truputį su nerimu. Bet laikas prabėgo labai greitai. Smagiausia buvo matyti aktyvius komentarus, nesijaučiau viena kalbanti į tamsą. Kalbėjomės apie pinigus, kriptą, technologijas — tai, kas daugeliui kelia nepasitikėjimą, abejones ar net įtampą — tarkim, koks skirtumas tarp "turėti pinigų" ir "turėti prieigą" prie pinigų. Buvo ne viena „a-ha" akimirka. O man pačiai didžiausias atradimas buvo šis Maironio kupletas. Jis tobulai nusako laikmetį kuriame esame ir švelniai parodo, kad kas jau pajudėjo, to nesustabdysi. Kad ir kaip baisu, teks pažinti tą upę ir jos tėkmės kryptį. Jei nespėjai prisijungti gyvai — įrašas jau laukia. Rašyk „noriu", atsiųsiu nuorodą.