Jolanta Blazyte

APIE KIAULĖS GALVĄ IR EUROPOS SIELĄ Na ką, mielieji draugai ir nedraugai... Tai neapykantos egregoras (čia toks ezoterinis terminas) ir toliau sėkmingai maitinasi mūsų tarpusavio neapykantos emocijomis? Dėl skiepų susipykom ir vieni kitus „išdrauginome“. Dėl Ukrainos susipykome ir vieni kitus „išdrauginome“. Atėjo eilė etniniams konfliktams. Ir kaip gi dabar nepaieškojus naujos teisybės dėl baikerių išpuolio prieš musulmonų bendruomenę ir kaip gi dėl to iš naujo ko nors „neišdrauginus“? Kai prasidėjo plandemija, o paskui karas Ukrainoje, vis užsimindavau: nustokime žiūrėti horizontaliai ir pakelkime akis į viršų – gal tada pagaliau pamatysime, kas tą velniavą kursto? O konkrečiai šiuo atveju: kas Europoje kuria ir palaiko imigracinę politiką? Kas yra suinteresuotas chaoso kėlimu ir tarpusavio neapykantos kurstymu? Ir kas galų gale Lietuvoje stovėjo su plakatais „Welcome refugees“ ir kas tuos plakatininkus N kartų rinko į Europos parlamentą? Kas liečia imigraciją, tai mano nuomonė paprasta: imigracija nėra nei gerai, nei blogai, yra svarbu, kam ji skirta. Vakaruose ji vienareikšmiškai skirta bardako kėlimui. Bet štai pažvelkime, pavyzdžiui, į Dubajų. Ten gyvena apie 90 proc imigrantų, tame skaičiuje ir iš musulmoniškų šalių. Ir ką? Ar kas nors girdėjoje apie kokius nors etninius neramumus? Tikrai negirdėjote. Mat ten imigrantai atvažiuoja ne bujoti, bet dirbti. Ten būtent toks ekonominis modelis: dirba imigrantai, o vietiniai arabai beveik nedirba. Vietiniai užsiima investicijomis, „įsitaiso“ valstybės tarnyboje arba gauna visokiausias išmokas. Imigrantai toje šalyje teturi tik vieną teisę, t.y. ateiti į darbą ir dirbti. Į šalį jie atvyksta tik su daugybe rekomendacijų – už juos laiduoja tiek darbdavys, tiek jo giminaičiai. Ir neduokdie imigrantas ką nors leptels ne taip – nemalonumai gresia ir darbdaviui ir giminaičiams. Taigi, Jungtiniuose Arabų Emyratuose tiesiog yra tvarka. Tuo tarpu Europos sąjungoje viskas atvirkščiai: imigrantai pastaruoju metu čia dažnai atvažiuoja tik tam, kad už juos dirbtų europiečiai, o jie tik gautų pašalpas ir demonstruotų savo teises (tikrai kalbu ne apie visus). Kas tokias sąlygas jiems sukūrė? Ar ne tie patys Briuselio biurokratai, kuriuos patys ir išrenkame? Išrenkame netgi neidami balsuoti EP rinkimuose – juk kažkoks „konservatoriškas“ botas leptelėjo, jog EP rinkimai nieko nelemia, o mes ir patikėjome. Gal paskaičiuokime, kiek Lietuva į EP delegavo atstovų, kurie norėjo pakeisti dabartinę imigracijos politiką. Vieną? Du? O kaip kiti? Bet mes gi visus klausimus linkę spręsti ne iš viršaus į apačią, bet atvirkščiai. Todėl mes geriau su kokia nors kiaulės galva nuvarysim prie musulmoniškos mečetės. Ir sukelsime ten dar vieną etninį konfliktą, gal net iki kraujo – jeigu jau muštis, tai kaip mėgsta sakyti teisingieji, „iki paskutinio baikerio“. O ką tuo metu Briuselio kopūstai? Ogi nieko. Jie sau ramiai visokiuose sumituose gers šampę, valgys vieno kąsnio sumuštinius, darysis selfius, dalinsis babkes ar net kurs korupcines schemas. Ir džiaugsis, kad jokie baikeriai jiems to daryti netrukdo – mat visi baikeriai turi rimtesnių darbų, tokių kaip kiaulės galvos tąsymas prie musulmonų mečetės... O tam, kad Briuselio kopūstams būtų ramiau, koks nors LR Seimo Matukas dar išspaus ir ašarą: „vaje, vaje, iš kur tiek pas žmones neapykantos“ (šitos Matuko ašaros buvo skirtos Kauno baikeriams). Ir čia pat „stoja“ klausimas: o kas gi tą neapykantą Lietuvoje labiausiai kursto, jei ne Matuko mylimoji konservatorių partija? Apie kurią gi partiją labiausiai vyniojasi tie „patriotai“, kurie siūlo šaudyti ar „užkasti“ kitaminčius? Kaip minėjo mūsų „teisuolių“ taip nekenčiama Vokietijos AfD lyderė A. Weidel, „Briuselis atėmė Europos sielą“. O aš tik tyliai eilinį kartą paplatinsiu sąmokslo teoriją: visa ES imigracinė politika skirta pačios ES naikinimui. Tam, kad žmonės paskęstų tarpusavio konfliktuose, ateities baimėse, nesaugumo jausme ir įklimptų į pačią tikriausią susinaikinimo programą. Beje, baikerių atitempta kiaulės galva yra pats tikriausias mūsų kolektyvinės sąmonės simbolis – tos sąmonės, kuri niekaip nesugeba pažvelgti aukštyn... Ir kuri visu įmanomu našumu kasdien dosniai pamaitina neapykantos egregorą. Ar kiaulės galva padės Europai ir tuo pačiu Lietuvai atgauti savo sielą? Labai abejoju – mūsų laukia sudėtingesnis kelias, kuris prasideda ties supratimu, kad tikrosios realybės atskyrimas nuo leftistinės propagandos (po kuria slepiasi daugybė finansinių interesų) nėra nei putinizmas, nei „žemas išsilavinimas“. Tai tik pirmas žingsnis atgaunant savo europietišką/lietuvišką sielą, kurią nyfyrino mūsų pačių išrinkti Briuselio kopūstai (na tiesiog, „spyzdili botinki priamo iz karzinki).

Tai padjom iš lovų ir einam stebėti įtartinų objektų. Gavot pranešimą? Aš tai gavau, kaimynė Zosė jau stebi teritoriją

Putinas šimtas penkioliktą kartą pakartojo: mes neturime jokio pagrindo grasinti Europai. Bet kaip gi tada plausim babkes, jei nebus jokios grėsmės??? nepagalvojo apie tai Putinas, oi nepagalvojo...

Ukrainietiškas biznis: apiplėšti Europą ir paskui į ten pabėgti pasislėpti. Lietuva, aišku, "nieko nežinos". Tik nesakykite, kad šis planas nesuderintas su Zelenskiu.

Boria pridėjo į kelnes ir sukėlė pasaulinę isteriją po to, kai jo traukinį neva kliudė kažkoks dronas. Aha, pačiam pas Abraomą dar nesinori, bet pasiųsti į mirtį milijoną žmoniu- tai nieko tokio???? Kas gi vis tik nutraukė 2022 metų Stambulo derybas ir pasakė: tiesiog kariaukime. Tai ir kariaujam gi ko čia šikalioti?

Net 84 esamiems ir buvusiems Ukrainos Rados nariams pareikšti kaltinimai korupcija. Ir tai tik ledkalnio viršūnė. Taigi, Maidanas, kovojęs prieš korupcionierius, realiai į valdžią atvedė pačią didžiausią nusikaltėlių šaiką.

Lietuvos santykiai su kaimynais buvo geri, kol....Gabriukas neišmoko bėgioti😀

Taip šiuo metu atrodo izoliuotas Putinas.

BRICS šalių lyderiai sodina draugystės medžius. Nu gražu žiūrėti, kaip mūsų Gabrielius ir Co Putiną "izoliavo".

"JEIGU IŠ JŪSŲ NESUGEBĖJO PADARYTI KVAILIO, RUOŠKITĖS TAPTI JŲ PRIEŠU" (V. Hugo)

Lietuvos politikoje gimė nauja pora "Kasčiūnas- Sinkevičius". Arba naujas SK projektas. Tai į sveikatą, taip sakant.

Lenkijos premjeras D. Tuskas į Čekiją vežasi du žaisliukus: šuniuką Reksą ir kurmį. Kurmį jis padovanos Čekijos Prezidentui. Nu žodžiu, vaikų darželis linksminasi. Gerai būtų, kad vėl nesukeltų kokio naujo karo - ką jau sugeba tas vaikų darželis, tą jau sugeba.

APIE NUDILGINTĄ UODEGĄ „Net ir gudriausia višta uodegą nusidilgina“, - sako liaudies patarlė. Lietuvos gyvulių ūkio aukščiausiame tvarte (ten, kur minta teisingesni ir skaidresni už kitus) įvyko nedidelis nesusipratimas: pati gudriausia ir save vadinanti skaidriausia višta netyčia nusidilgino uodegą. Kalbu apie mūsų teisuolių teisuolį ir vieną iš trijų Lietuvos zelenskių A. Tapiną. P. Andrius, kaip ir priklauso gudriausiai vištai, „netyčia“ Vilniaus Žalgirio klube įdarbino savo sūnų. Taip sakant, kaip ir pažeidė viešuosius bei asmeninius interesus. Nežinau, gal tas sūnus ir geras vaikis, bet čia ne apie jį. Ir net ne apie viešuosius interesus. Čia apie komunikaciją, kurią aukščiausias gyvulių ūkio tvartas yra įvaldęs geriau, nei mano kaimynė Zosė yra įvaldžiusi cepelinų tešlos gamybą (p. Zosės cepelinai yra nerealūs, teko ragauti ir man). Taigi, kilus skandalui, aukščiausiojo gyvulių ūkio tvarto atstovai iš karto pareiškė: 1. Nūū, tai šitą skandalą sukėlė „tautos priešai“, t.y. alternatyvioji žiniasklaida ir R. Žemaitaitis. Suprask, „rusai puola“. Šioje vietoje man dar labai trūksta ir aukščiausiojo tvarto delegato į Kauno merus p.Šarūno pasiūlymo, kad visus šituos skandalo kėlėjus reikia „užkasti“. 2. Nūū, tai A. Tapino sūnus „Žalgiryje“ nedirba, o tik teikia klubui „komercines paslaugas“. Suprask, kad pinigai, skirti atlyginimui yra pinigai, o apmokėjimui už komercines paslaugas – tai ne pinigai. Vnž. Tik vatnikas gali to nesuprasti. Belieka Seimo narius įdarbinti ne pagal darbo sutartis ir pavadinti juos tik „valstybės valdymo paslaugų tiekėjais“ ir galėsime sakyti, kad Seimas dirba už dyką... Arba paramą Ukrainai vadinti ne parama, o užmokesčiu už „karines paslaugas“.. Žodžiu, „komunikatoriams“ dar yra kur tobulėti. Čia tik norėjau paprastu buitiniu pavyzdžiu parodyti, kokius „smegenų plovimo“ metodus naudoja aukščiausias gyvulių ūkio tvartas. Metodai nuobodžiai tobuli: kai reikia tą pačią „skalbiankę“ panaudoji politinių priešų triuškinimui, kai reikia – nuosavo nepotizmo priedangai. Ir svarbiausia čia paminėti, kad „priešai puola“. O ten, kur puola priešai, kaip mat į pagalbą atbėga kokia nors kaimynė Zosė – jei ne su palaikymo cepelinais, tai su savo pensija, kurios dalį reikia kur nors paaukoti.

Ukraina netikėtai paprašė iš Europos papildomų 27 milijardų skylei kariniame biudžete padengti. Briuselio biurokratams šis prašymas sukėlė didelę nuostabą: kaip? Kam? Kodėl??? Juk viskas jau buvo subalansuota??? Biurokratai ėmėsi skaičiuoti resursų paskirstymo efektyvumą. Bet gi skaičiuok neskaičiavęs - juk prisižadėjai remti Ukrainą "tiek, kiek reikės". Tai ir remk. O mūsų pinigų rinkikas Jonas visada padės. Juk auksiniai klozetai taip pat gi brangsta, kai yra tokia paklausa.

"O tu parašyk tą ir aną...", - nuolat iš manęs reikalauja kaimynė Zosė. Atsakau: deja Zosės pageidavimų nevykdau ir pagal jos muziką nešoku.😀

Kažką komentuoti, tai tik sugadinti. Toliau žiūrėti ankstesnius post'us apie milijardų plovimą po "slava" vėliava.

Vienas aršiausių karo kranklių Estijos gynybos ministras "sudegė", pervedęs į neegzistuojančią Indijos kompaniją 70 milijonų eur. Na, kiek jis ten būtų uždirbęs toje savo Gynybos ministerijoje? 6-7 štukes per mėnesį??? O čia staiga per dieną tapo multimilijonieriumi. Gerb. vatnikai, tik nebandykite stabdyti karo. Slava.

O „desertui“ pasidalinsiu vienu nevilties kupinu laišku, kurį parašė elektros vartotojas, 12 dienų sėdėjęs be elektros. Cituoju: Dvidešimt pirmas amžius, dirbtinis intelektas kuria skrydžius į Marsą, o Zarasų rajone tūkstančiai gyventojų dvylika parų laukė, kol „Ignitis grupės“ pasididžiavimas ESO pagaliau sugebės atskirti elektrinį vėjinį malūną nuo paprasto medžio. Spėju, kad kažkas tebeskaičiuoja ir tryliktą dieną be elektros. Valstybė ruošiasi „dienai X“, kuria strateginius planus, "ruošiasi" hibridiniams karams, bet kai užpučia stipresnis rudens vėjelis, visa galinga valstybės energetikos infrastruktūra subyra į skutus greičiau nei senutė obelis po elektros laidais. Komunikacija šioje situacijoje virto tikru tragikomedijos šedevru. Vyriausybė ir Zarasų savivaldybė demonstruoja tobulą tarpusavio tylą, vertą abipusės meilės dramos, kurioje labiausiai kenčia tie, kurie už elektrą moka laiku, bet šviesą mato tik per žvakės liepsną. Skelbia tik tuščius, melagingus ESO pateiktus skaičius ir netęsiamus pažadus. Kol ESO skelbia pergalingus pranešimus apie „pažangius skaitmeninius tinklus“, zarasiškiai savo telefonus krauna automobiliuose, o maistą šildo ant laužų, nes modernaus XXI amžiaus korporacinė vadyba tiesiog nepajėgi suskaičiuoti, kiek gi tų stulpų iš tikrųjų nuvirto. Valdininkai skėsčioja rankomis ir kaltina stichiją, lyg vėjas Lietuvoje būtų netikėtas geopolitinis ginklas, o ne kasmetinis gamtos reiškinys. Kai strateginė įmonė dvylika parų sprendžia gedimus, kuriuos XIX amžiuje būtų pašalinę per dieną su arkliais ir pjūklais, kyla natūralus klausimas: kam mums tie visi skaitmeniniai šuoliai ir strateginiai saugumo fondai, jei elementarus elektros laidų patraukimas nuo kelio tampa neįveikiama kosmine misija? Žmonės palikti likimo valiai, o atsakingi asmenys vis dar ieško atsakingų, tikriausiai bandydami prisiskambinti į klientų aptarnavimo centrą, kur automatizuotas balsas maloniai praneša, kad visi operatoriai šiuo metu užimti. Kol „Ignitis grupės“ ir ESO vadovai skaičiuoja milijoninius pelnus ir bonusus, kol taupo kitų sąskaita, kad galėtų išsimokėti didžiausius atlyginimus, premijas, dividendus, kad galėtų nusipirkti prabangiausius automobilius, išsinuomoti ar pasistatyti prabangiausius ofisus, jų kompetencija, panašu, baigiasi ten, kur pabaigiamas skaidrių rodymas investuotojams. Kai šalyje kilus audrai tūkstančiai namų ūkių savaitėmis skendi tamsoje, vadovai atsainiai numoja ranka – genda ne jų maistas šaldytuvuose, nesprogsta jų šildymo katilai ir nereikia tamsiame miške žarstyti pelenų telefonų žibintuvėlių šviesoje. Prokuratūra čia jau seniai turėtų nebe peržiūrėti žinias, o kratyti Ignitis ir eZo būstines, nes valstybės turto ir strateginio saugumo taškymasis tokiais mastais kvepia ne aplaidumu, o cinišku sisteminiu broku. Kai strateginė įmonė sugeba suparalyžuoti pusę regiono, o vadovas į raginimus trauktis reaguoja filosofinėmis mandrybėmis, kad „kaltųjų paieškas nukeltų į pabaigą“, darosi akivaizdu, kad atsakomybės sąvoka šiame koncerne išsitrynė visiškai. O kur tuo metu visa vyriausybinė šutvė su energetikos ministru priešakyje? Jie užsikėlę kojas ant stalo sprendimus atidėlioja „vėlesniam laikui“ ir imituoja didžiulį susirūpinimą – susitinka, mandagiai krūpteli, nustemba, padiskutuoja ir… vėl paleidžia tais pačiais bėgiais bėgti tuos pačius vadybininkus. Ministrams šitie „gamtos kaprizai“ – tik proga pasifotografuoti su geltonomis liemenėmis ir išspjauti eilinį biurokratinį pranešimą spaudai apie „sustiprintą situacijos stebėjimą“. Kol viršūnėse vyksta šis beprasmis kabinetinis pingpongas, realus gyvenimas provincijoje rodo vieną: valstybė savo piliečiams geba tik išrašyti sąskaitas už „paslaugas“, o prireikus elementarios apsaugos – palieka tūnoti viduramžiuose.

ŽMOGUS. IŠLAIDOS AR RESURSAS? Bet gi būna ir gerų žinių.... Vyriausybė iškilmingai pranešė, kad steigs Europos kosmoso švietimo biurą ir mokiniai galės labiau susipažinti su kosmoso technologijomis. Žodžiu, jeigu gera žinia, tai tik apie kosmosą. O štai kai kurie vartotojai po praūžusio uragano dar iki šiol be elektros. Nes gi čia ne kosmosas, čia gi žemiškas gyvenimas, o kur žemė – ten pekla. Čia ne projektai, čia ne lozungai, čia ne babkių įsisavinimas, čia ne skaidrių rodymai investuotojams, čia ne Vasiukų projektai. Čia tiesiog reikia sujungti nutrūkusius laidus. O ten kur reikia kažką konkrečiai padaryti Žmogaus labui, pats Žmogus iš karto tampa jau nebe kosmoso užkariautoju, bet išlaidų eilute, kurią nuolatos reikia mažinti. Mat kuo daugiau ESO patirs išlaidų (papildomiems darbuotojams, technikai, investicijoms), tuo mažiau bus dividendų. Ir čia ne tik apie ESO. Čia ir švietimas ir medicina ir socialinės garantijos. Neseniai per vieną radio laidą (nugirdau važiuodama mašinoje) vienas valdininkėlis džiaugėsi, kad mokytojų trūkumo problema sprendžiasi automatiškai – mat mokinių skaičius mažėja. Panašiai galėtų spręstis ir gydytojų trūkumo problema – juk gimstamumas mažėja, tai reiškia ir pacientų bus mažiau. Juk mokiniai ir pacientai – tai tik išlaidų eilutė, kurią kasmet reikia „optimizuoti“. O pensininkai? Juk pensijos iki šiol vienos mažiausių visoje ES – kalbu apie gaunamo atlyginimo ir pensijos santykį. Bet kas tas pensininkas? Jis gi tik didžiausia išlaidų eilutė Sodros biudžete. Na gal dar perteklinis vienetas, kuris poliklinikose „užkemša“ eiles ir tokiu būdu erzina kokį nors kosmoso užkariautoją. Kaip ir „nekantrūs“ elektros vartotojai erzina ESO vadovus ir visą juos pridengiančią valdininkiją. Mat išlaidų eilute virtęs Žmogus negali erzinti ir kalbėti apie savo poreikius, už kurių tenkinimą jis yra su kaupu susimokėjęs. Išlaidų eilute tapęs Žmogus mūsų Valstybėje turi žinoti savo vietą ir tyliai tupėti toje savo išlaidų eilutėje „subalansuotame“ Valstybės biudžete, kasmet vis labiau skęstančiame skolų pelkėje. Ai tiesa, būna gi retų dienų, kai išlaidų eilute įpratęs būti Žmogus staiga tampa valstybės resursu. Pavyzdžiui tuomet, kai koks nors L. Kasčiūnas (pats net netarnavęs armijoje) pareiškia, kad būtina įvesti visuotinį privalomą šaukimą, nes kažkas gi turi ginti „mūsų vertybes“ (past. Mūsų vertybės lygu Kasčiūno vertybėms). Tada tai taip. Jeigu valdžiai staiga prireiktų patrankų mėsos, tada bent jau galėsime pasidžiaugti, kad Žmogus mūsų šalyje yra ne tik išlaidų eilutė, jis dar ir -resursas.