4 293
Subscribers
No data24 hours
-37 days
-230 days
Data loading in progress...
Similar Channels
Tags Cloud
No data
Any problems? Please refresh the page or contact our support manager.
Incoming and Outgoing Mentions
---
---
---
---
---
---
Attracting Subscribers
September '26
September '26
+11
in 3 channels
August '26
+50
in 3 channels
Get PRO
July '26
+346
in 1 channels
Get PRO
June '26
+39
in 1 channels
Get PRO
May '26
+134
in 2 channels
Get PRO
April '26
+36
in 1 channels
Get PRO
March '26
+42
in 1 channels
Get PRO
February '26
+292
in 1 channels
Get PRO
January '26
+41
in 2 channels
Get PRO
December '25
+70
in 2 channels
Get PRO
November '25
+194
in 4 channels
Get PRO
October '25
+44
in 4 channels
Get PRO
September '25
+31
in 3 channels
Get PRO
August '25
+181
in 4 channels
Get PRO
July '25
+34
in 3 channels
Get PRO
June '25
+74
in 4 channels
Get PRO
May '25
+52
in 5 channels
Get PRO
April '25
+115
in 5 channels
Get PRO
March '25
+137
in 7 channels
Get PRO
February '25
+290
in 6 channels
Get PRO
January '25
+86
in 3 channels
Get PRO
December '24
+106
in 4 channels
Get PRO
November '24
+118
in 4 channels
Get PRO
October '24
+190
in 3 channels
Get PRO
September '24
+2 277
in 4 channels
| Date | Subscriber Growth | Mentions | Channels | |
| 07 September | +1 | |||
| 06 September | +2 | |||
| 05 September | +2 | |||
| 04 September | 0 | |||
| 03 September | 0 | |||
| 02 September | +4 | |||
| 01 September | +2 |
Channel Posts
Neabejoju, kad po vakar dienos rinkimų Vokietijoje prasidės purvo vonios ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Visada geriau vieną kartą pamatyti, nei daug kartų išgirsti. Kol laukiate humoro laidos Forumas per LRT, kviečiu pamatyti AfD lyderės Alice Weidel kalbą, skirtą mūsų šviesuomenės mylimukui Merzui:
| 2 |  Štai jums nedidelis, bet labai iškalbingas pavyzdys, kaip galima formuoti skaitytojo įspūdį net nekeičiant paties straipsnio faktų.
Rugsėjo 4 dieną LRT paskelbė Evaldo Labanausko tekstą apie „Inter RAO Lietuva“ bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Dabartinė jo antraštė skelbia:
„Inter RAO Lietuva“ pergalė prieš Lietuvą: ES Teisingumo Teismas priėmė palankų sprendimą.
Tačiau pats straipsnio interneto adresas iki šiol išduoda kitą, ankstesnę formuluotę:
„Inter RAO Lietuva“ pergalė prieš Lietuvą: nepakanka įrodymų, kad tai Putino įmonė.
Tas pats straipsnio numeris – 3042108, tas pats autorius ir tas pats publikavimo laikas. Dabartinę antraštę bei straipsnio turinį patvirtina ir šiuo metu indeksuojamas LRT puslapis.
Oficialus ESTT pranešimas apie bylą C-147/25:
https://curia.europa.eu/site/upload/docs/application/pdf/2026-09/cp260116en.pdf?utm_source=chatgpt.com | 244 |
| 3 |  🇭🇺🇭🇺🇭🇺
Viktoras Orbanas pasveikino AfD su triuškinama pergale:
„Didžiulė naktis Vokietijai ir Europai!
Sveikinimai Alice Weidel, Ulrichui Siegmundui ir visai AfD su triuškinama pergale Saksonijoje-Anhalte!
Prisisekite diržus. Tai tik pradžia! 💪“
— Viktoras Orbánas | 501 |
| 4 | Aš savo diagnozę pagaliau sužinojau. Ir nustatė ją senas Briuselio kopūstas, vegetuojantis kaimyninėje Lenkijoje:
„Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas nebuvo toks santūrus, reaguodamas į „Alternatyvos Vokietijai“ pergalę Rytų Vokietijos žemės parlamento rinkimuose.
Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše premjeras pasmerkė lenkus, kurie palaiko tokį rinkimų rezultatą, pavadindamas juos „idiotais“ arba „išdavikais“.
„Lenkijoje tik idiotai arba išdavikai gali džiaugtis AfD triumfu Vokietijoje“, – pareiškė jis.
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/idiotai-arba-isdavikai-per-europa-nusirito-panikos-banga-del-vokietijos-57-2758426 | 433 |
| 5 | Informacija, kurios jums nereikia žinoti
Vakar laidoje laidoje Komentaras TV minėjau, kad Ukrainoje bręsta eilinis didelis skandalas. Šį kartą Generalinėje prokuratūroje.
Gavau jūsų prašymų pateikti daugiau informacijos.
Ukrainoje įsibėgėja rezonansinė NABU ir Specializuotosios antikorupcijos prokuratūros operacija „Kartagina“. Tyrimas dėl sukčių skambučių centrų „stogavimo“ jau pasiekė aukštus Generalinės prokuratūros pareigūnus. Sulaikytas ir suimtas prokuroras Serhijus Kropyva, o procesiniai veiksmai atlikti ir patalpose, kuriomis naudojasi generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka bei jo pirmoji pavaduotoja Marija Vdovičenko. Vis dėlto kol kas nėra patvirtinta, kad pats Kravčenka būtų gavęs pinigų ar vadovavęs šiai schemai.
Reikia pažymėti, kad viešai patikimais šaltiniais kol kas nepatvirtintas kai kuriuose šaltiniuose platinamas teiginys, kad už skambučių centrų „stogavimą“ buvo mokama 5–7 mln. JAV dolerių per mėnesį. Taip pat nėra pakankamo pagrindo kaip nustatytą faktą pateikti teiginį, kad visą schemą dengė Andrijus Jermakas:
„NABU ir SAP pranešė išaiškinę nusikalstamą organizaciją, kurią, tyrimo duomenimis, 2025 metų viduryje sukūrė vienas Ukrainos Generalinės prokuratūros struktūrinio padalinio vadovų.
Tyrėjų duomenimis, į organizaciją buvo įtraukti prokuratūros darbuotojai ir kiti asmenys. Jie sistemingai gaudavo neteisėtą atlygį už tai, kad netrukdytų sukčių skambučių centrų veiklai. Šių centrų aukomis tapdavo Ukrainos ir kitų valstybių piliečiai.
Vienas pagrindinių bylos figūrantų – Generalinės prokuratūros Tarptautinio bendradarbiavimo departamento vadovo pavaduotojas Serhijus Kropyva, tyrimo medžiagoje vadintas „Kancleriu“. Teismas jį suėmė iki lapkričio 2 dienos ir nustatė 120 mln. grivinų užstatą.
SAP prokuroro teigimu, Kropyva taip pat įtariamas beveik 90 mln. grivinų vertės turto legalizavimu. NABU duomenimis, daugiau kaip 20 mln. grivinų galėjo būti panaudota nekilnojamajam turtui, juvelyriniams dirbiniams ir kitoms vertybėms įsigyti, o daugiau kaip 10 mln. grivinų pervesta artimiems asmenims, imituojant teisėtas verslo pajamas.
Rugsėjo 5 dieną Generalinė prokuratūra patvirtino, kad NABU detektyvai atliko procesinius veiksmus patalpose, kuriomis naudojasi generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka, jo pirmoji pavaduotoja Marija Vdovičenko ir kiti darbuotojai.
Generalinė prokuratūra kartu pabrėžia, kad šiuo metu nėra tiesioginių duomenų, jog Kravčenka būtų nurodęs saugoti skambučių centrus, perspėjęs jų organizatorius apie teisėsaugos veiksmus, trukdęs tyrimams ar gavęs iš šios veiklos pinigų.
Rugsėjo 7 dieną teismas 60 parų suėmė dar vieną bylos figūrantę – 24 metų Jelizavetą Ivachnenko, tyrimo medžiagoje vadinamą „Mūza“. Jai nustatytas 20 mln. grivinų užstatas.
Šaltiniai
„Ukrainska Pravda“, 2026-09-05 – NABU ir SAP informacija apie operaciją „Kartagina“ ir nusikalstamos organizacijos tyrimą:
https://www.pravda.com.ua/news/2026/09/05/8052022/
„Ukrainska Pravda“, 2026-09-05 – Generalinės prokuratūros informacija apie NABU veiksmus Kravčenkos ir Vdovičenko naudojamose patalpose:
https://www.pravda.com.ua/news/2026/09/05/8052051/
„Deutsche Welle“ – Kropyvos suėmimas, 120 mln. grivinų užstatas ir Kravčenkos pozicija:
https://www.dw.com/uk/vaks-vidpraviv-prokurora-kropivu-pid-vartu-do-2-listopada/a-79060591
„Ukrainska Pravda“, 2026-09-07 – Jelizavetos Ivachnenko („Mūzos“) suėmimas:
https://www.pravda.com.ua/news/2026/09/07/8052227/ | 556 |
| 6 | 🇩🇪🇩🇪🇩🇪
Diarėja yra liga, kuri tiesiogiai veikia virškinimo sistemą, ypač žarnyną.
„Vokietijoje rinkimų baigtis dar labiau padidino spaudimą jau ir taip sunkiai besiverčiančiai centro koalicijos vyriausybei Berlyne. Ji gali tapti ir paskutiniu smūgiu itin nepopuliariam Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui, žadėjusiam sumažinti AfD populiarumą.
Šios politinės problemos dar labiau susilpnins ir blaškys Vokietiją – galingiausią Europos Sąjungos (ES) valstybę – tuo metu, kai žemynas susiduria su daugybe krizių. Europa mėgina suvaldyti Rusijos agresiją, JAV prezidentas Donaldas Trumpas kelia nerimą savo tarifų politika, o Kinija išlieka ekonomine grėsme.”
https://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/2026/09/07/news/radikalu-triumfas-vokietijoje-sudrebino-visa-europa-skamba-nerimo-signalas-43897542 | 535 |
| 7 | Stebėkite, kaip keičiasi vėjo kryptis:
„Prieš Rusijos invaziją kovojančioje šalyje įvykiai nespėja vyti vienas kito. Kritikai sako, kad Ukrainos lyderis jau daugiau kaip 1,5 metų nebuvo susėdęs su nė vienu žurnalistu, turinčiu nepatogių klausimų, taip pat nesurengė nei vienos spaudos konferencijos, tačiau mielai bendravo su kartais abejotinos reputacijos užsienio leidiniais ir televizijomis.
Vietoje to Ukrainos vadovas rengia pavienius neoficialius susitikimus su Ukrainos ir užsienio žurnalistais, kartais į žurnalistų klausimus atsako per „WhatsApp“ platformą ir kas vakarą skelbia savo kreipimasi. Jokie susitikimai nevyksta reguliariai, o atsakymai į klausimus ir kviečiami žurnalistai pasirenkami savavališkai.
„Buvo labai akivaizdu, kad jis randa laiko dalinti interviu užsienio žiniasklaidos priemonėms, pavyzdžiui, „Sky News“, bet ne Ukrainos žurnalistams“, – piktinosi naujienų portalo „The Kyiv Independent“ karo nusikaltimų tyrimų žurnalistas Danyla Mokrykas.”
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/zelenskis-uztrenke-duris-zurnalistams-to-nedriso-ne-vienas-ukrainos-prezidentas-57-2757024 | 736 |
| 8 | Sekmadienis be siaubo pasakų yra tas pats, kas Delfi be Pikul:
„Nepaisant to, kad rusams nepavyko ir niekada nepavyks užimti Kyjivo per tris dienas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pamėginti laimę kurioje nors iš Ukrainos sąjungininkių.
„Kyjivo per tris dienas Rusija niekada neužims, o ar per tris dienas neužims Baltijos šalių, dėl to nesu tikras. NATO valstybės narės labai pervertina savo pasiruošimą karui, kurio metu naudojamos šiuolaikinės technologijos“, – įspėjo Bepiločių sistemų pajėgų vadas.”
https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/baltijos-salis-okupuos-per-tris-dienas-nato-valstybes-pervertina-savo-pasiruosima-karui-120299969 | 779 |
| 9 | CŽA buvo nubrėžusi ribą: žvalgybos rinkimas – taip, puolamosios operacijos ir žmonių žudymas – ne.
Kondratiukas paprašė CŽA pagalbos rengiant operaciją Rusijoje – HUR diversantai turėjo padėti sprogmenų Rusijos kariniuose geležinkelio objektuose. CŽA vadovybė tam kategoriškai pasipriešino ir operacija buvo atšaukta. Tačiau 2016 m. ukrainiečiai be amerikiečių leidimo surengė operaciją Rusijos okupuotame Kryme. HUR grupė turėjo padėti sprogmenų aerodrome, kuriame buvo dislokuoti Rusijos atakos sraigtasparniai.
Operacijoje buvo panaudotas 2245-asis padalinys, kurį specializuotai rengė CŽA paramilitariniai specialistai. Amerikiečių teigimu, mokymai buvo skirti gynybinėms operacijoms. Operacija baigėsi nesėkmingai ir sukėlė rimtą konfliktą su Vašingtonu.
Tuometinis JAV viceprezidentas Joe Bidenas paskambino Porošenkai ir labai griežtai skundėsi dėl Ukrainos veiksmų. NYT remiasi vėliau paviešintu pokalbio įrašu. Bidenas aiškino, kad tokios Ukrainos operacijos labai apsunkina jo galimybes Vašingtone argumentuoti Ukrainos paramos naudai.
Po šio incidento Kondratiukas neteko pareigų. NYT tiesiogiai rašo, kad būtent Vašingtono reakcija jam kainavo postą.
Bet Ukrainos slaptos operacijos nesibaigė.
Kitą dieną po Kondratiuko pašalinimo Donetske buvo susprogdintas separatistų vadas Arsenas Pavlovas („Motorola“). Pasak NYT kalbintų JAV ir Ukrainos pareigūnų, operaciją atliko CŽA mokymus gavusios Penktosios valdybos žmonės.
Vėliau panašiai buvo nužudytas Michailas Tolstychas („Givi“) – ukrainiečių agentai esą įrengė nuotoliniu būdu valdomą raketų paleidimo įrenginį ir smogė jo kabinetui.
Minėtas tyrimas patvirtina, kad Porošenkos prezidentavimo metais Ukrainos ir CŽA bendradarbiavimas iš palyginti atsargaus ryšio virto institucionalizuota žvalgybos partneryste. Buvo modernizuojama HUR, ukrainiečiai mokomi CŽA, kuriama žvalgybinė infrastruktūra, agentūriniai tinklai Rusijoje ir 12 priešakinių bazių. Amerikiečiai mainais gaudavo didžiulius kiekius Ukrainos surinktos žvalgybinės informacijos apie Rusiją.
Ir kartu NYT parodo įdomų dalyką, kurio dažnai nėra nei rusiškame, nei ukrainietiškame šios istorijos pasakojime: ukrainiečiai nebuvo pasyvūs CŽA nurodymų vykdytojai. Kondratiukas ir kiti Ukrainos žvalgybininkai patys aktyviai siekė CŽA partnerystės, o kai amerikiečiai atsisakydavo pritarti puolamosioms operacijoms, ukrainiečiai kai kurias jų vykdė savarankiškai ir net slėpė nuo amerikiečių. Dėl to Obama ir Bidenas su Kyjivu ne kartą konfliktavo.
Taigi, JAV žvalgybos įsitraukimas Ukrainoje buvo gerokai gilesnis, nei tuo metu buvo viešai pripažįstama.
Visas ilgas tyrimo tekstas:
https://www.nytimes.com/2024/02/25/world/europe/cia-ukraine-intelligence-russia-war.html | 880 |
| 10 | Informacija, kurios jums nereikia žinoti
Visi žino, kad aš esu vatnikas. Šis epitetas pakeitė ankstesnę mano etiketę, kuri buvo antivakseris. Labai įdomu sužinoti, kokia bus sekanti.
Idant patvirtinti garbingą vatniko titulą, kurį, kaip ir antivakserio, pelniau už nenorą aklai patikėti mums sekamomis pasakomis ir primityvia propaganda, šiandien siūlau jums labai ilgą tekstą. Jis paaiškina, kiek daug netiesos mums yra brukama apie tai, kas ir kodėl vyksta Ukrainoje.
Šaltinis – ne rusai ir ne Kremlius. Tai 2024 m. vasario 25 d. „The New York Times“ tyrimas „The Spy War: How the C.I.A. Secretly Helps Ukraine Fight Putin“, kurį parašė Adam Entous ir Michael Schwirtz. Autoriai nurodo atlikę daugiau kaip 200 interviu.
Viso straipsnio pažodžiui išversti negaliu, nes tai autorių teisių saugomas tekstas. Pateikiu jums labai išsamų teksto vertimą.
Svarbiausia šio straipsnio mintis yra ta, kad CŽA ir Ukrainos žvalgybos bendradarbiavimas neprasidėjo 2022 m. karu – jis buvo sistemingai kuriamas nuo 2014 m. Per maždaug aštuonerius metus iki plataus masto invazijos, pasak NYT, su CŽA parama palei Rusijos sieną buvo sukurta 12 slaptų žvalgybos bazių. CŽA finansavo infrastruktūrą, tiekė įrangą, mokė Ukrainos žvalgybininkus ir padėjo kurti agentūrinius tinklus Rusijoje.
Ypač įdomi istorijos pradžia po 2014 m. Maidano. Ukrainos žvalgybos vadovybėje atsirado žmonių, kurie siekė glaudaus bendradarbiavimo su amerikiečiais. Vienas pagrindinių veikėjų buvo Valerijus Kondratiukas. 2015 m. jis CŽA atstovui perdavė itin slaptos informacijos apie Rusijos Šiaurės laivyną ir naujausių branduolinių povandeninių laivų konstrukcijas. Kondratiukas NYT paaiškino motyvą labai paprastai: ukrainiečiai norėjo sukurti sąlygas, kad amerikiečiai pradėtų jais pasitikėti.
CŽA iš pradžių elgėsi atsargiai. Vašingtonas bijojo dviejų dalykų: kad Ukrainos tarnybos tebėra infiltruotos Rusijos ir kad pernelyg glaudus bendradarbiavimas išprovokuos Maskvą. Tačiau ukrainiečių teikiama žvalgybinė informacija pasirodė tokia vertinga, kad santykiai sparčiai plėtėsi.
Po MH17 numušimo ukrainiečių sukurta Penktoji valdyba amerikiečiams pateikė telefoninių pokalbių perėmimus ir kitą informaciją, siejančią tragediją su Rusijos remiamomis pajėgomis. Po to CŽA pradėjo tiekti saugaus ryšio įrangą ir rengti elitinių Ukrainos žvalgybos padalinių pareigūnus.
Maždaug 2016 m. CŽA pradėjo mokyti elitinį Ukrainos padalinį Nr. 2245. Jo kariai gaudavo Rusijos dronus ir ryšių įrangą, kurią amerikiečių specialistai galėdavo išardyti, tyrinėti ir naudoti Rusijos šifravimo sistemoms perprasti. Vienas šio padalinio karininkų buvo Kyrylo Budanovas, vėliau tapęs Ukrainos karinės žvalgybos vadovu.
Dar įdomesnė programa vadinosi „Operation Goldfish“. Dviejuose Europos miestuose ukrainiečių žvalgybininkai buvo mokomi kurti netikras tapatybes, veikti slapta ir verbuoti šaltinius Rusijoje bei kitose šalyse. Šios programos absolventai vėliau dirbo iš 12 naujų žvalgybos bazių prie Rusijos sienos. CŽA jose įrengė žvalgybos duomenų rinkimo techniką ir padėjo atrinkti perspektyviausius agentus.
Tačiau buvo ir konfliktų. Amerikiečiai buvo nustatę vadinamąsias raudonąsias linijas: CŽA buvo pasirengusi padėti rinkti žvalgybinę informaciją, bet nenorėjo dalyvauti Ukrainos vykdomose žmogžudystėse ir kitose puolamosiose operacijose. Ukrainiečiai šias ribas dažnai peržengdavo. Po 2016 m. jie pradėjo vykdyti nužudymus ir kitas operacijas, kurioms, pasak NYT, Vašingtonas nepritarė. Amerikiečiai net grasino nutraukti paramą, tačiau bendradarbiavimas nenutrūko – priešingai, ilgainiui dar sustiprėjo.
Santykiai išliko ir valdant Donaldui Trumpui. Budanovas NYT sakė, kad bendradarbiavimas „tik stiprėjo“, sistemingai plėtėsi ir apėmė vis daugiau sričių. CŽA net siekė Ukrainos modelį pritaikyti bendradarbiaudama su kitomis Europos žvalgybomis. Hagoje buvo surengtas slaptas CŽA, britų MI6, Ukrainos HUR, Nyderlandų ir kitų tarnybų susitikimas, kuriame susitarta plačiau dalytis žvalgybine informacija apie Rusiją.
Straipsnyje aprašomas ir 2022 m. vasaris. | 802 |
| 11 | Kai Bideno administracija prieš Rusijos invaziją evakavo JAV darbuotojus iš Ukrainos, dalis CŽA pareigūnų liko slaptoje vietoje Vakarų Ukrainoje. Prasidėjus puolimui jie ukrainiečiams perdavinėjo informaciją apie planuojamus Rusijos smūgius ir naudojamas ginklų sistemas. Tuometinis SBU vadovas Ivanas Bakanovas NYT sakė, kad be amerikiečių pagalbos Ukrainai būtų buvę nepalyginamai sunkiau priešintis Rusijos puolimui.
Straipsnyje aprašoma ir konkreti požeminė bazė Ukrainoje. Virš žemės ji atrodo sunaikinta Rusijos raketų, tačiau po ja veikia bunkeris, kuriame ukrainiečiai seka Rusijos žvalgybinius palydovus, klausosi Rusijos vadų pokalbių ir stebi dronų skrydžius į taikinius Rusijoje. Ukrainos generolas Serhijus Dvoreckis, paklaustas, kiek bazę finansavo CŽA, atsakė hiperboliškai: „110 procentų“.
NYT tyrime yra dar viena politiškai labai reikšminga išvada. Putino teiginys, kad Vakarų žvalgyba pavertė Ukrainą placdarmu prieš Rusiją, nėra visiškai išgalvotas ta prasme, kad toks žvalgybinis tinklas tikrai buvo sukurtas. Tačiau NYT ginčija priežasties ir pasekmės interpretaciją. Pasak tyrimo, ne CŽA atėjo į Ukrainą su planu sukurti antirusišką žvalgybos valstybę; priešingai – patys Ukrainos pareigūnai atkakliai siekė amerikiečių bendradarbiavimo, o Vašingtonas iš pradžių buvo labai atsargus.
NYT faktiškai dokumentavo, kad dar gerokai iki 2022 m. karo Ukrainos teritorijoje egzistavo JAV remiama plati žvalgybos infrastruktūra, nukreipta į Rusiją, tačiau kartu pateikė įrodymų, kad jos kūrimo iniciatyva nemaža dalimi kilo iš pačių Ukrainos žvalgybos struktūrų.
Šiomis dienomis Lietuvoje vieši buvęs Ukrainos prezidentas Porošenka. Verta kai ką žinoti būtent apie Porošenkos prezidentavimo laikotarpį (2014–2019) iš NYT tyrimo.
Kaip minėjau, CŽA ir Ukrainos tarnybų ryšys pradėjo formuotis 2014 m. vasario 24 d., taigi dar prieš Porošenkos išrinkimą prezidentu. Po Janukovyčiaus pabėgimo naujasis SBU vadovas Valentynas Nalyvaičenka paskambino CŽA rezidentūros Kyjive vadovui ir MI6 atstovui, paprašė padėti iš esmės atkurti Ukrainos saugumo tarnybą ir pasiūlė trišalį bendradarbiavimą.
Buvo suformuota Penktoji valdyba – naujas padalinys, kuriam parinkti jaunesni, su sovietinėmis ir Rusijos struktūromis nesusiję pareigūnai. Po MH17 katastrofos šis padalinys amerikiečiams pateikė vertingos perimtos informacijos, o CŽA pradėjo teikti saugaus ryšio įrangą ir specializuotus mokymus.
P2015 m. vasarą Porošenka pakeitė SBU vadovybę: Nalyvaičenką pakeitė jo sąjungininkas Vasylis Hrycakas. Tuo pat metu generolas Valerijus Kondratiukas buvo perkeltas vadovauti karinei žvalgybai HUR. Būtent Kondratiuko paskyrimas tapo vienu svarbiausių CŽA ir Ukrainos žvalgybos partnerystės momentų.
Kondratiukas amerikiečiams pradėjo perduoti labai vertingą informaciją apie Rusiją. NYT konkrečiai mini slaptus dokumentus apie Rusijos Šiaurės laivyną ir naujausių branduolinių povandeninių laivų konstrukcijas. CŽA patikrino medžiagą, pripažino ją autentiška ir santykiai perėjo į visiškai kitą lygį.
2016 m. sausį buvo sudarytas esminis susitarimas: CŽA padės modernizuoti HUR ir jos galimybes perimti Rusijos karinius ryšius, o Ukrainos karinė žvalgyba mainais dalysis su amerikiečiais visa gaunama neapdorota žvalgybine informacija. NYT šį momentą apibūdina kaip tikrosios partnerystės pradžią.
Vėliau CŽA prižiūrėjo programą „Operation Goldfish“. Dviejuose Europos miestuose Ukrainos žvalgybininkai buvo mokomi veikti su fiktyviomis tapatybėmis, verbuoti šaltinius ir rinkti paslaptis Rusijoje.
Šios programos žmonės buvo dislokuoti 12 naujai pastatytų priešakinių bazių palei Rusijos sieną. Iš jų ukrainiečiai valdė agentų tinklus Rusijos teritorijoje. CŽA bazėse įrengė žvalgybos duomenų rinkimo techniką ir padėjo atrinkti perspektyvius Rusijos šaltinius.
Taigi svarbus faktas: didelė dalis infrastruktūros, apie kurią 2024 m. parašė NYT, buvo kuriama būtent Porošenkos prezidentavimo metais, gerokai iki 2022 m. invazijos.
Tačiau atsirado rimtas konfliktas su amerikiečiais. | 1 |
| 12 |  Būsimasis Kauno vykdomojo komiteto pirmininkas atviras: Lietuvos ateities gaires mums nustatys kiti: | 853 |
| 13 |  Dienos citata
„Kauno miesto žmonės pasirinko lyderį, kurį norėtų matyti savo miesto vadovu. Kaunas – stipraus akademinio potencialo ir inovacijų centras – gali tapti ir saugumo bei atsparumo pavyzdžiu visai Lietuvai.“
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas įsivaizduoja, kad Kaune gyvena tik konservatoriai ir kiti psichinę negalią turintys žmonės. | 1 136 |
| 14 | 🇩🇪🇩🇪🇩🇪
Tęsiame pažintį su metodais, kuriais veikia žiniasklaida, visada norinti bėgti priešakyje traukinio.
Šią savaitę Vokietijoje įvykdyta serija išpuolių prieš elektros infrastruktūrą. Brandenburge ir Šiaurės Reino-Vestfalijoje savadarbiais įtaisais buvo mėginama sukelti trumpuosius jungimus aukštos įtampos linijose. Bergheime dėl atakos nuo tinklo buvo atjungti penki RWE rusvųjų anglių elektrinių blokai.
Iš pradžių buvo tiriamos dvi pagrindinės versijos – kairiųjų ekstremistų veikla ir užsienio valstybės organizuotas sabotažas. Brandenburgo vidaus reikalų ministras Janas Redmannas viešai neatmetė, kad už išpuolio gali stovėti „užsienio jėgos“, turėdamas galvoje žinoma Rusiją. Visa tai vyko tuo metu, kai Vokietijoje itin garsiai kalbama apie Rusijos hibridines operacijas, o tą pačią savaitę Berlynas dėl atskiro dronų incidento Leipcigo/Halės oro uoste jau oficialiai apkaltino Rusiją.
https://www.tagesschau.de/inland/innenpolitik/sabotage-umspannwerk-brandenburg-100.html?utm_source=chatgpt.com
Tačiau rugsėjo 4-ąją tyrimas pasisuko visai kita kryptimi.
Policija pradėjo ieškoti 48 metų Vokietijos piliečio, kuris dviem pasirašytais laiškais prisiėmė atsakomybę už išpuolius. Pareigūnai laiškus laiko autentiškais – juose yra detalių, kurias galėjo žinoti nusikaltėlis. Jo namuose aptikta medžiagų, naudojamų sprogstamiesiems mišiniams.
Dar įdomesnis nurodomas motyvas. Vyras teigia kovojantis prieš iškastinio kuro pramonę ir viename laiške rašo: „Aš puolu ne šalį, o iškastinių žaliavų pramonę.“ Federalinis vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas jau pareiškė, kad turimi duomenys rodo „klimato ekstremizmo“ atvejį.
https://www.tagesschau.de/inland/innenpolitik/sabotageversuche-dobrindt-reul-100.html
Taigi, ši istorija dar kartą primena paprastą dalyką: kai po kiekvieno incidento labai greitai pradedama ieškoti Rusijos pėdsako, kartais verta sulaukti, kol savo pėdsakus parodys pats tikrasis nusikaltėlis. | 878 |
| 15 | com/lifeandstyle/2023/sep/29/experience-a-whale-saved-me-from-a-shark-attack | 771 |
| 16 | Labas rytas :-)
Ateinančią savaitę vėl pradės „dirbti” seimas ir politinis purvas ir nesąmonės liesis nepertraukiamu srautu.
Todėl pirmąjį rudens šeštadienio rytą siūlau jums gražų tekstą apie žmogaus ir banginio susitikimą:
„Kai buvau vaikas Pensilvanijoje, mūsų šeima reabilitavo laukinius gyvūnus. Augau su meškėnais ir lape, bėgiojančiais po namus. Važiuodavome į Bermudus ir stebėdavau banginius nuo kranto. Įsimylėjau juos ir norėjau sužinoti daugiau apie tai, ką jie veikia po vandeniu. Dabar jau daugiau nei 30 metų tyrinėju banginius ir esu Banginių tyrimų ir apsaugos centro prezidentė – daugiausia dirbu Kuko salose ir Bermuduose.
2017 m. buvau laive netoli Rarotongos Kuko salose ir filmavau dokumentinį filmą apie banginių apsaugą. Filmavimo grupė norėjo daugiau kadrų su manimi vandenyje su kuprotasiais banginiais – aš dažnai tyliai įšoku į vandenį, kad užfiksuočiau jų elgesį tyrimams. Pamačiusi porą kuprotųjų banginių tolumoje, nusišliaužiau nuo laivo su snorkeliu ir „GoPro“ kamera ir nuplaukiau jų link.
Kai artėjau, vienas patinas iškart priplaukė prie manęs, trynėsi galva ir stūmė mane per vandenį. Tai mane nustebino – per 33 metus šio darbo nieko panašaus nebuvo nutikę. Ištiesiau ranką ir bandžiau atstumti save, o jis bandė mane pakišti po savo krūtinės pelekų.
Mokslininkės smegenys dirbo visu pajėgumu – bandžiau suprasti, ką jis daro. Pajutau adrenalino antplūdį, sumaišytą su baime ir nerimu. Tada banginis nuplaukė po manimi ir pakėlė mane iš vandens savo pelekais. Daviau ženklą laivui, o tada – švyst – vėl buvau nustumta po vandeniu.
Kadangi gyvūnai jaučia baimę, stengiausi išlikti rami ir nė akimirkai nenuleidau nuo jo akių. Banginiai tokie dideli, kad jei nesi atsargus, gali žūti. Uodegos smūgis – ir miręs; bet koks jų kūno smūgis gali plyšti organus; o neteisingoje vietoje stumtelėjus – gali tave sutraiškyti.
Po septynių su puse minučių, kai kuprotasis banginis mane stumdė, pamačiau tai, ką palaikiau antru, mažesniu banginiu. Bet tada pastebėjau uodegą – banginių uodegos juda aukštyn ir žemyn, o šitoji judėjo į šonus.
Su siaubu supratau, kad tai priklausė didžiuliam, 5,5 metro tigriniam rykliui.
Tigriniai rykliai žinomi tuo, kad kartais mirtinai užpuola žmones. Ryklys buvo išlenkęs kūną, o jo krūtinės pelekai nukreipti žemyn – tai reiškė, kad jis pasiruošęs pulti. Šūktelėjau laivui, bet dar nespėjau nieko suvokti, kai banginis mane užkėlė sau ant galvos ir grakščiai nuskubėjo pro vandenį. Buvo baisu ir kartu taiku. Per 10 minučių jis saugiai grąžino mane prie laivo ir ištraukė iš ryklio kelio.
Kai nusiėmiau kaukę, emocijos buvo labai stiprios. Pajutau banginio meilę, rūpestį ir globą. Pasakiau jam, kad myliu jį, ir padėkojau, kai jis nuplaukė. Atgavau kvapą ir tada ėmiau raudoti – buvau sukrėsta. Pasijutau dar labiau motyvuota saugoti šias būtybes. Yra daug dokumentuotų atvejų, kai kuprotieji banginiai elgiasi taip, kaip mes vadintume altruistišku, ir manau, kad tai buvo dar vienas toks pavyzdys – manau, banginis pamatė rykį ir bandė mane nuo jo atstumti.
Vaizdo įrašas apie šį įvykį buvo išplatintas socialiniuose tinkluose, ir nuo tada gavau tūkstančius laiškų iš nustebusių žmonių. Nors tai buvo neįtikėtina, mano susidūrimas buvo labai pavojingas. Neskatinu žmonių lipti į vandenį su banginiais – pernelyg dažnai tai daroma dėl žmogaus ego ir „selfie“. Tobulėjant technologijoms, dabar labiau remiuosi kameromis, įrengtomis ant laivo borto, kad galėčiau stebėti jų elgesį ir netrukdyti.
Kiek daugiau nei po metų buvau laive prie Rarotongos rifo, kai išgirdau apie banginio pasirodymą uoste. Nukeliavau ten ir pamačiau tą patį banginį, kuris mane apsaugojo – atpažinau jį pagal įpjovas uodegoje ir randą ant galvos.
Tai buvo trečias kartas per 20 metų, kai mačiau, kaip banginis grįžta į Kuko salas. Nusišliaužiau už borto ir nuplaukiau jo link; jis priplaukė ir pažvelgė man į akis. Paglostiau jam snukį, o jis ištiesė krūtinės peleką. Ėmiau verkti. Nuplaukiau atgal prie laivo, o jis dar apie 20 minučių plaukiojo netoliese, kai aš jau buvau laive. Buvo gražus susitikimas.”
https://www.theguardian. | 925 |
| 17 |  Šis mano įrašas pirmiausiai skirtas Kauno gyventojams.
Ilgai galvojau, kaip šį siužetą pristatyti jums. Galiausiai nusprendžiau nepristatyti niekaip.
Tiesiog atidžiai paklausykite. Ir ne vieną kartą: | 1 139 |
| 18 | Informacija, kurioms jums nereikia žinoti
Ar girdėjote? Garsusis 5-tasis NATO straipsnis veikia priklausomai nuo šalies:
„– Ar tas straipsnis automatiškai būtų aktyvuojamas, jeigu, pavyzdžiui, žūtų vienas ar keli NATO kariai? Ar dar irgi nebūtinai, nes reikėtų ilgo ir išsamaus tyrimo?
– Na, man sudėtinga pasakyti. Manau, kad vėlgi priklausytų nuo šalies, kuri būtų paveikta, jos sprendimo. Pirmasis žingsnis, jeigu šiuo atveju būtų Lietuva, tai Lietuva kreiptųsi į NATO generalinį sekretorių, būtų skubiai sušauktas Šiaurės Atlanto tarybos posėdis ir būtų nuspręsta.”
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/3041332/matulionis-apie-nato-raudonasias-linijas-del-5-ojo-straipsnio-ta-riba-yra-labai-neaiski | 1 074 |
| 19 |  2026 m. kovo mėnesį, susitikęs su Maia Sandu, Gitanas Nausėda tiesiogiai susiejo abi valstybes su tuo pačiu terminu: Lietuva remia „Moldovos ir Ukrainos siekį tapti visateisėmis Europos Sąjungos narėmis ne vėliau kaip 2030 metais.“
https://sc.bns.lt/view/item/salies-vadovas-susitiko-su-moldovos-prezidente-525459
Tuo tarpu pakeliavęs po pasaulį, Gabrielius suprato, kad Ukrainai ir Moldavijai įstoti į ES – jokių šansų: | 1 147 |
| 20 | https://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/isklausyk-respublika/gintaras-furmanavicius-apie-jessiconomy/ | 1 024 |
