LietuvosNacionalistųBendruomenė
Open in Telegram
Susisiek su mumis: @LietuvosNB_bot Soc medija: https://linktr.ee/lnboffcl
Show moreThe country is not specifiedThe category is not specified
671
Subscribers
+924 hours
+227 days
+11730 days
Posts Archive
Mes, kaip jauni žmonės, esame visiškai nusivylę dabartine Lietuvos valstybe ir tuo, kas mums pateikiama kaip neišvengiama sistema. Matome tuštumą, matome krypties stoką, matome hedonizmą, kuris keičia vertybes į konsumerizmą.
Matome, kaip korporacijos be atodairos naikina mūsų gamtą – kertami miškai, nyksta tai, kas šimtmečius buvo mūsų tautos namai. Matome, kaip mums ir mūsų jaunimui brukamos idėjos, kurios dažnai neturi nei prasmės, nei ryšio su mūsų šaknimis. Matome, kaip silpninama tautinė tapatybė – ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
elitui nebėra nieko švento – viskas tampa pakeičiama, net pats žmogus.
Mes esame pikti. Mes esame nepatenkinti. Ir tai nėra be priežasties.
Mes nenorime tokios ateities. Nenorime gyventi pasaulyje, kuris yra distopinis. Mes nesitaikysime su mintimi, kad mūsų tauta turi išnykti ar ištirpti be pėdsako.
Mes nepasitenkinsime cirko ir duonos reginiu, kuriuo mus bandoma užtildyt. Mes ieškome prasmės, tikrumo ir ateities, kuri būtų verta gyventi.
2/2
Trečia politinė pozicija:
kaip minėjome anksčiau, LNB politinė pozicija yra trečia. Šiandien apie tai pakalbėsime šiek tiek daugiau.
Trumpai tariant, trečia pozicija yra ekonomiškai kairė ir socialiai dešinė.
Ekonomika: esame antikapitalistai, socialistinės ekonomikos šalininkai. Žmonės, išgirdę žodį „socializmas“, ypač atsižvelgdami į Lietuvos istorines realijas, iš karto pagalvoja apie bolševizmą, marksizmą-leninizmą ar stalinizmą. Tačiau tai neturi nieko bendro su šiomis ideologijomis, apart ekonomikos aspektų.
Socializmas – tai sistema, kuri atmeta kapitalizmo vien pelno siekiantį ekonominį principą ir teikia pirmenybę vietiniams etniniams darbininkams. Socialistinė ekonomika nacionalizuoja didžiausias rinkas, bankus, energijos ir gamtinių išteklių sektorius, pašalina kapitalistų elito oligarchiją, o jų sukauptą turtą perima valstybė ir, pagal galimybes, grąžina tautai, vystydama jos materialinę gerovę.
Mes nesame prieš mažus verslus ar privačią nuosavybę – mes esame prieš oligarchiją ir elitą. Taip pat stipriai palaikome nacionalinio sindikalizmo idėją. Tai idėja, kai visos valstybės grupės suskirstomos į sindikatas (pvz., studentai, statybininkai, gydytojai, mokslininkai ir t. t. turi savo atskiras sindikatas), o šių sindikatų atstovai tiesiogiai dalyvauja valstybės valdyme, tardamiesi tarpusavyje bei su vyriausybe, siekdami kuo geriau išspręsti savo grupių problemas, o ne pasikliaudami išrinktais, nuo žmonių nutolusiais politikais.
Kas nežino – didžiausi masinės migracijos lobistai yra stambūs kapitalistai. Jie siekia atsivežti kuo daugiau pigios darbo jėgos, kad išstumtų vietinius darbininkus iš rinkos ir nereikėtų mokėti pakankamo atlyginimo. Kapitalistai neturi jokios ištikimybės nei savo rasei, nei tautai, nei etniškumui – jų pagrindinis tikslas buvo ir bus gauti kuo daugiau pelno, mokant kuo mažesnius atlyginimus ir patiriant kuo mažesnius kaštus.
Kapitalistinė distopija yra europiečių rasės mirtis.
Kuo mes skiriamės nuo marksistų, komunistų ir t. t.? Tuo, kad, kaip minėjome, nesame prieš privačią nuosavybę, nesame internacionalistai, nepalaikome klasių kovos ir, svarbiausia, nesutinkame su Markso „istorinio materializmo“ teze.
Trumpai tariant, marksizmas neigia tautybių bei rasių egzistavimą ir teigia, kad didžioji dalis civilizacijų vystymosi priklauso ne nuo pačių žmonių, o nuo jų materialinės realybės. Pavyzdžiui, jei paimtume zimbabviečius ir sukeistume juos vietomis su vokiečiais, tai, pagal šią teoriją, zimbabviečiai dėl geros Vokietijos ekonomikos, maisto pertekliaus, sveikatos priežiūros ir t. t. būtų lygiai tokie pat išsivystę kaip vokiečių tauta, o vokiečiai Zimbabvėje būtų tiek pat neišsivystę kaip zimbabviečiai.
Tačiau bet kuriam logiškai mąstančiam ir bent minimaliai istoriją išmanančiam žmogui tai atrodo absurdiška. Yra daug pavyzdžių, kur turtingos valstybės žlugo ne dėl išorinių priežasčių. Pavyzdžiui, Haitis, Rodezija (dabar Zimbabvė) ir Pietų Afrika – valstybės, kurios po dekolonizacijos paveldėjo technologijas, turtą ir valstybės valdymo struktūrą, tačiau visiškai sužlugo.
Tuo tarpu tokios valstybės kaip Australija ar beveik visa Rytų Europa, net ir po žiaurios kolonizacijos, genocidų ir karų, vis tiek sugebėjo išsivystyti. Lenkija šiandien yra sparčiai auganti Europos galia.
Taigi ekonomiškai esame kairėje, o socialiai – dešinėje. Esame nacionalistai, siekiame etninės valstybės, kuri priklausytų lietuvių tautai. Esame prieš migraciją, abortus, liberalizmą, LGBT, komumizmą. Palaikome religijos vaidmenį tiek valstybės valdyme, tiek visuomenės gyvenime, pasisakome už militarizaciją, tradicines vertybes bei hierarchiją.
1/2
