Rafal LT

🪖 Gynėjai, kurių nusipelnėme... Nuolat girdint valdžios pareiškimus apie būtinybę didinti gynybos finansavimą, stiprinti kariuomenę ir didinti pasitikėjimą kariais, paradoksalu žiniasklaidoje skaityti pranešimus apie neblaivius karius prie vairo. Dar komiškiau tai, kad tokie nusikaltimai kartojasi su pavydėtinu reguliarumu. 🚔Vien per pastarąsias dvi dienas buvo sulaikyti trys vadinamojo „kariuomenės elito“ atstovai. Pirmasis atvejis. Linkaičiuose anksti ryte neblaivus karys nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Jo kraujyje nustatytas 1,11 promilės alkoholio. Antrasis atvejis. Kitą dieną Neveriškėse kitas karys, kuriam nustatytas 1,25 promilės girtumas ir kuris neturėjo vairuotojo pažymėjimo, taip pat nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Trečiasis atvejis. Beveik tuo pačiu metu Dainuose policija sustabdė automobilį, kurį vairavo neblaivus karys. Jo kraujyje nustatyta 0,46 promilės alkoholio. 🤔 Esant tokiai situacijai Kapčiamiestyje reikėtų statyti ne karinį poligoną, o atidaryti reabil

Lietuvos krašto apsaugos ministras pripažino, kad trūksta kompetencijų dirbti su naujomis technologijomis.„Yra specialistų ir patirties, tačiau to tikrai nepakanka. Ir tai yra lygiagretus procesas, kad, renkantis mums tinkamiausią ir optimaliausią technologiją, kartu galvotume ir apie specialistus, kurie galėtų prisidėti prie jos diegimo“, – sakė Robertas Kaunas. Ar aš teisingai suprantu, kad kariškiai yra pripratę prie senos technikos, kuri veikia pagal principą „spyrė koją – ir viskas užveikia

🤑 Valstybės kontrolė jau dabar planuoja, kaip po 2030-ųjų išleisti dar daugiau – gynybai, žinomaValstybės kontrolierė Irena Segalovičienė rimtai siūlo įrašyti į strateginius popierius, kad gynybai ir po 2030-ųjų tekte ne mažiau kaip 5% BVP. Kad neužtektų, jei kas.Jos vedama institucija nori, kad toks finansavimas išliktų bent iki 2035-ųjų. Juk gynybai pinigų niekada per daug – o socialiniai poreikiai, mokyklos, ligoninės? Tai jau ne pirmas eilėje.Priminsime: Valstybės gynybos taryba jau pernai nusprendė, kad 2026–2030 metais gynybai bus skiriama 5–6% BVP. Bet matyt, kad to laikotarpio dar maža – jau dabar žiūrima tolyn.

🇩🇪🇱🇹 Vokietijos kariuomenė – šou, o ne brigada: personalo komplektacija Lietuvoje – katastrofaApie tai atvirai rašo patys vokiečiai, remdamiesi savo vidiniais popieriais. „Iš 10 dalinių, kuriuos reikia suburti, 4 – vos gyvi, 3 – ant paskutinio šiaudo“. 🖇 Skaičiai – tai vaizdas: birželį kai kurie brigados padaliniai buvo sukomplektuoti vos 30 proc. Kiti – net 50 proc. nepasiekė. O ryšininkai, be kurių brigada – kaip be rankų? Jiems žmonių yra tik 40 proc. O smagiausia, kad labiausiai trūksta ne generolų, o paprastų eilinių ir puskarininkių su specialybe. Tai gi kur jų prirankioti, kai patys vokiečiai į savo kariuomenę eina nenoriai? Bet brigada Lietuvoje – būtina. Matyt, ant popieriaus.

ŽINIASKLAIDA: Kondratovičius – naujas Aplinkos ministerijos kancleris Buvęs vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pagaliau rado naują kėdutę – šįkart Aplinkos ministerijos kanceliarijoje. Va čia tai siurprizas! Per visą savo karjerą jis taip ir nesugebėjo išjudinti vienos didžiausių šalies problemų – kontrabandinių rūkalų. Visi jo darbai – gražūs žodžiai ir dar gražesni raportai: „priemonės priimtos, viskas po kontrole“. O realybėje? Nulis. Nebūčiau nė kiek nustebęs, jeigu šis naujas postas – ne kas kita, kaip naujas taškas tam pačiam šou. Juk iš tos pačios vietos dabar galima kontrabandą „kontroliuoti“ dar efektyviau.

Tyrimas dėl galimo europarlamentaro Dainiaus Žalimo sukčiavimo tebevyksta. Jį krapšto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), prisidengdama Generalinės prokuratūros priežiūra. Kol kas įtariamųjų – nė vieno.Dainius Žalimas toliau drąsiai sėdi Europos Parlamente ir garsiai skelbia esąs baltas ir pūkuotas, o viską, kas vyksta, vadina elementariu politiniu spaudimu. Reikia ir mano kelių centų.Teorijų gali būti įvairiausių: nušovė – ir aišku, apskaita sušlubavo, o galbūt politiką tiesiog nusprendė pakišti – irgi variantas. Politika ir stori pinigai – tokia pagunda, prieš kurią griūva net stipriausieji. Be to, europietiška demokratija – ne šiaip sau: ji nustato griežtas taisykles, kurių privalu laikytis. Ir čia ne išimtis – Baltarusijos opozicija. Žinoma, žmonėms reikia padėti, nesvarbu, kokia jų oda, ką jie renka ar kuo tiki. Bet, kad ir kaip būtų negražu pripažinti, tie, kuriuos Lietuva priglaudė prie savo krūtinės, atrodo kaip niekingi parazitai, gyvenantys iš mūsų kišenės.

Gyventojai senus telefonus gali paversti radarais dronams aptikti Lietuvai stiprinant pasirengimą galimoms oro grėsmėms, atsiranda ir pilietinių iniciatyvų. Viena jų – „Dronų radaras“, leidžianti gyventojams panaudoti nebenaudojamus „Android“ telefonus kaip akustinius dronų jutiklius. Iniciatyvos autorius Audrius Zujus teigia, kad vien perspėjimo sistemų nepakanka – būtina kurti papildomus įrankius, padedančius greičiau aptikti grėsmes. Jis kūrė akustinį radarą dronams aptikti.

Nauja informacija apie Europos Parlamento narį Dainių Žalimą 2026 m. gegužę Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios įstaigos „Teisės ir demokratijos centras“ (anksčiau žinomos kaip „Justice Hub“), kuriai iki jos likvidavimo vadovavo Dainius Žalimas. Tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo. Pagrindu tyrimui tapo kelių Žalimo politinių oponentų, tarp jų Europos Parlamento nario Petro Gražulio ir Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio, pareiškimai. Jie teigia, kad 2021–2025 m. įstaiga galėjo neteisėtai panaudoti apie 246 tūkst. eurų valstybės ir donorų lėšų, skirtų teisinei pagalbai Baltarusijos opozicijos atstovams. Dainius Žalimas kategoriškai atmeta visus kaltinimus ir teigia, kad: buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, o donorai jokių pretenzijų neturėjo; jis mano, kad tyrimo metu nebus nustatyta nusikalstamos veikos požymių; kampaniją prieš jį jis vadina koordinuotu bandymu diskredituoti jo reputaciją. Tyrimą atli

Lietuvos prezidentas pareiske, kad NATO turetu atsirasti „5 proc. klubas“. Kalbama apie Donaldo Trumpo reikalavima JAV sajungininkams iki 2035 metu padidinti islaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)

Seimas pritarė draudimo dislokuoti branduolinį ginklą panaikinimui.Po pirmojo svarstymo parlamentas pritarė Konstitucijos pataisai, kuria siūloma panaikinti straipsnį, draudžiantį Lietuvos teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą. Už balsavo 89 Seimo nariai.Pasak Seimo pirmininko Juozo Oleko, šiuo metu galiojantis draudimas nebeatitinka dabartinės saugumo situacijos ir riboja Lietuvos galimybes naudotis visu NATO branduolinio atgrasymo potencialu. Šios iniciatyvos priešininkai tvirtina, kad toks klausimas turėtų būti sprendžiamas referendumu

Vokietijos federalinė policija paskelbė dalį tyrimo medžiagos dėl cigarečių kontrabandos bylos.Kaip buvo skelbta anksčiau, Vokietijos federalinė policija (Bundespolizei) kartu su muitinės tarnyba (Zoll) užkirto kelią tabako kontrabandos kanalui, kuris, kaip įtariama, veikė naudojantis karinio transporto pervežimais. Tarp sulaikytųjų – trys aktyvios tarnybos kariai ir du techninio personalo nariai. Sulaikytieji prisipažino kontrabanda vertęsi maždaug trejus metus, siekdami papildomų pajamų. Jie taip pat teigė nebuvę supažindinti su visa tabako gaminių platinimo grandine – jų užduotis esą buvo tik tabako krovinių gabenimas ir iškrovimas

⚠️ Iš pradžių – „nedislokuosime“. Po to – „reikia keisti Konstituciją“. Kad tai taptų įmanoma. ❗️Būtent tokią logiką šiandien girdime mūsų šalyje. Laikinai krašto apsaugos ministro pareigas einantis Robertas Kaunas pritaria Konstitucijos pataisoms, kurios leistų atsisakyti šiuo metu galiojančio draudimo, susijusio su branduoliniais ginklais. 🛡 Kartu jis pabrėžia, kad taikos metu apie branduolinių ginklų dislokavimą Lietuvoje niekas nekalba. Tačiau iš karto aiškina, jog Lietuva, būdama NATO narė, turi turėti galimybę pasinaudoti visu Aljanso gynybiniu potencialu, įskaitant ir branduolinį atgrasymą. 📌 Iš esmės kalbama apie tai, kad būtų panaikinti Konstitucijoje numatyti apribojimai, kurie, Lietuvos valdžios nuomone, trukdo visapusiškai pasinaudoti NATO suteikiamomis galimybėmis krizės ar karo atveju. ❓Jeigu branduolinių ginklų dislokuoti neplanuojama, kam jau dabar keisti Konstituciją?

💸 Beveik 200 mln. eurų – karinei infrastruktūrai. 🇱🇹 Iki 2030 metų į Panevėžio rajono karinę infrastruktūrą planuojama investuoti beveik 200 mln. eurų. Lėšos bus skirtos Karaliaus Mindaugo husarų bataliono modernizavimui, naujų kareivinių, štabo ir kitų karinių objektų statybai. 🤔 Valdžia tai vadina investicija į šalies saugumą ir žada naujas darbo vietas. Tačiau kyla natūralus klausimas – ar tai šiandien tikrai yra svarbiausias valstybės prioritetas? 🏥 Kol gyventojai susiduria su sveikatos apsaugos, 🏫 švietimo, 🛣 kelių būklės, 🏘 būsto prieinamumo problemomis ir nuolat augančiomis pragyvenimo išlaidomis, valstybė šimtus milijonų eurų skiria karinės infrastruktūros plėtrai. 💰 Beveik 200 mln. eurų – tai milžiniška suma, kuri galėtų būti investuota į mokyklų ir darželių statybą, ligoninių modernizavimą, paramą šeimoms ir senjorams ar civilinės infrastruktūros gerinimą. ⚠️ Užuot pirmiausia siekusi gerinti žmonių gyvenimo kokybę, Lietuva ir toliau didina investicijas į militarizaciją. Vis dažniau s

Kas yra turtingiausias Lietuvos vadovas – Nausėda, Olekas ar Sinkevičius? Iš trijų Lietuvos vadovų turtingiausia yra prezidento Gitano Nausėdos šeima – jos turtas vertinamas 1 255 166 eurais. Tai rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys, parengti pagal 2025 metų turto deklaracijas. 1️⃣ Gitanas Nausėda deklaravo 386 140 eurų vertės nekilnojamąjį turtą, 310 900 eurų vertės žemę, 9 000 eurų vertės automobilį ir 28 233 eurų pinigines santaupas. 2️⃣ Seimo pirmininkas Juozas Olekas deklaravo 114 550 eurų vertės nekilnojamąjį turtą, 17 776 eurų vertės žemę, 15 000 eurų vertės automobilį, 6 967 eurų vertės daiktus, meno kūrinius ir juvelyrinius dirbinius, 1 838 eurų vertės akcijas, 10 000 eurų vertės Vyriausybės vertybinius popierius, 5 500 eurų vertės kitus vertybinius popierius bei 148 240 eurų pinigines santaupas. 3️⃣ Virginijus Sinkevičius deklaravo 22 300 eurų vertės nekilnojamąjį turtą, 96 286 eurų vertės žemę, 1 500 eurų vertės automobilį, 1 200 eurų vertės daiktus, meno kūrinius ir juvelyriniu

Į Lietuvą atkeliauja audringi orai: perspėjama, kur siaus stipriausia audra Prieš kelias dienas Lietuvoje buvo užfiksuotas birželio mėnesio aukščiausios temperatūros rekordas, tačiau trečiadienį šalies laukia visai kitokie orai. Vienoje Lietuvos dalyje dar laikysis karštis, o iš pietų artės audringi perkūnijos debesys. 🌧 Sinoptikai perspėja, kad dieną daugelyje rajonų numatomi lietūs su perkūnija. Vietomis lis smarkiai, kai kur gali iškristi ir kruša. 🔹 Tai bus kontrastingiausia šios savaitės diena – vieni gyventojai ieškos pavėsio nuo 30 laipsnių karščio, o kiti slėpsis nuo audros ir smarkių liūčių. 🔹 Pasak sinoptikų, didžiausias orų kontrastas bus jaučiamas tarp vakarinės ir pietrytinės Lietuvos.

💰 Devyni milijonieriai dirba Lietuvos Seime. Štai taip ir gyvename: paprastiems žmonėms aiškinama, kad reikia „susiveržti diržus“, o parlamente – ištisas milijonierių klubas. Turtingiausias Seimo narys deklaravo daugiau kaip 3 mln. eurų vertės turtą, o ir kiti užtikrintai artėja prie daugiamilijoninių sumų. Todėl kyla visiškai natūralus klausimas – kokia tokios finansinės sėkmės paslaptis? Tikriausiai tai vien talentas, sunkus darbas ir itin sėkmingos investicijos. Juk kitų paaiškinimų, žinoma, nė negali būti. Tačiau jei politikai disponuoja valstybės lėšomis ir priima sprendimus visos visuomenės vardu, visuomenė turi teisę domėtis didelio turto kilme, pajamų šaltiniais ir tuo, ar nėra interesų konflikto. Skaidrumas – ne užgaida, o viešosios valdžios pareiga. O gal klausimai apie milijonų kilmę jau tapo blogo tono ženklu?

Lietuvos kariuomenės instruktorius, panašu, nusprendė surengti praktinę pamoką tema „Kaip elgtis nereikia“. Policija atvyko į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, o rado visą „pasiekimų“ komplektą: 51 neteisėtai laikytą .22 kalibro šovinį ir šeimininką su įspūdingu 3,12 promilės girtumu. Matyt, tai buvo nauja kovinio pasirengimo metodika – pirmiausia prarasti gebėjimą išsilaikyti ant kojų, o paskui ir kontrolę dėl šaudmenų. Įdomu, ar šis instruktorius moko, kaip saugiai elgtis su ginklais, ar kaip profesionaliai tuštinti butelius? Nes esant 3,12 promilės vienintelė operacija, kurią dar galima sėkmingai atlikti, – surasti kitą taurę. Gerai bent tiek, kad policija atvyko anksčiau, nei jam kilo mintis surengti „praktinius šaudymo mokymus“.

Oro gynyba – svarbiausia. Visa kita – vėliau? Kandidatas į Lietuvos ministro pirmininko postą Mindaugas Sinkevičius neatmetė galimybės peržiūrėti karinių pirkimų prioritetus, jei to prireiktų siekiant sustiprinti oro gynybą. Kartu jis pabrėžė, kad tokie sprendimai negali būti priimami vienašališkai. „Yra Valstybės gynimo taryba, Karinė taryba, kariuomenė. Negalima ateiti ir vienašališkai pareikšti, kad nuo šiol viskas bus kitaip. Reikia išklausyti ekspertų nuomonę ir suprasti, kodėl prioritetai yra sudėlioti būtent taip.“ Vis dėlto Sinkevičius leido suprasti, kad dabartiniam planui jis turi klausimų. 📌 Pasak jo, šiuo metu visi sutaria, kad gynybos srityje yra trys pagrindiniai prioritetai: 🔹 oro gynyba – prioritetas Nr. 1; 🔹 Vokietijos brigados dislokavimas iki 2027 metų pabaigos; 🔹 nacionalinės divizijos sukūrimas iki 2030 metų.

Mūsų vyriausybė didina karinius rezervus ir stiprina gynybos planavimą, didėjant regioninei įtampai su Baltarusija ir Rusija. Remiantis pranešimais, Lietuvos kariuomenė aktyviai kaupia strategines šaudmenų atsargas, rengdamasi nacionalinės divizijos formavimui iki 2030 m. 2026 m. šiam tikslui skiriamas finansavimas, kaip teigiama, buvo padvigubintas ir pasiekė apie 400 mln. eurų, o iki 2031 m. planuojama, kad metinės išlaidos kariniams rezervams išaugs iki daugiau nei 850 mln. eurų. 📦 Pagrindinės įsigijimų kryptys: ✔️ PIORUN priešlėktuviniai raketiniai kompleksai su raketomis ✔️ AMRAAM raketos NASAMS oro gynybos sistemoms ✔️ Spike LR2 prieštankinės raketų sistemos ✔️ šaudmenys Carl Gustaf granatsvaidžiams ✔️ AT4 ir M72 LAW granatsvaidžiai ✔️ įvairių tipų minos („Sentry“: prieštankinės, priešpėstinės vikšrinės, bortinės ir prieš dugno) 🛡 Papildomai skiriama: ▪️ apie 3 mln. eurų lietuviško drono-perėmėjo kūrimui ▪️ formuojama bendra brigada kartu su Vokietijos kariuomene ▪️ pastatytas naujas mokymo ir šaudymo

Šalys ir toliau skiria šimtus milijonų eurų pagalbai Ukrainai, ir mūsų šalis nėra išimtis. Po Gdanske vykusio energetikos susitikimo „Ramstein“ Kijevo partneriai paskelbė apie naują pagalbos paketą, skirtą Ukrainos energetikos infrastruktūros atstatymui. Konkrečiai: 🇺🇸 JAV – 175 mln. JAV dolerių; 🇸🇪 Švedija – 137 mln. eurų; 🇳🇴 Norvegija – 77 mln. eurų; 🇱🇹 Lietuva – 4 mln. eurų; 🇪🇪 Estija – 2,12 mln. eurų; 🇮🇸 Islandija – 550 tūkst. eurų. Bendra paskelbtos pagalbos suma sudaro ne mažiau kaip 375 mln. eurų. Tuo tarpu daugelyje Europos šalių gyventojai vis dar susiduria su kainų augimu, komunalinių paslaugų brangimu, sveikatos priežiūros sistemos problemomis ir nepakankamu socialinių programų finansavimu. Visuomenėje kyla klausimas: kodėl šimtai milijonų eurų skiriami išorinei pagalbai, kai vidaus problemos nemažėja? Galime daryti savo išvadas. Tačiau faktas lieka faktu – finansinė pagalba Ukrainai tęsiasi ir jau siekia milijardus eurų.