Gydomės vaistažolėmis namuose

nuo dantų skausmo ir arklių kaklo opos gydymo priemonė. Ute genties pavadinimas šiam augalui reiškia „žaizdų vaistas“, ir jie jį uždėdavo išoriškai ant mėlynių bei vartojo kaip arbatą įvairių ligų atveju. Jis gausiai auga jų teritorijos kalnuose. Vinnebagai vartojo kraujažolės užpilą, kad nuplautų patinimus ir gydytų ausų skausmą; kartais jie taip pat įdėdavo į ausį susmulkintų lapų gniūžulę, kad palengvintų ausų skausmą. Čikasa gentis jį naudojo kaip vaistą nuo kaklo spazmų. Meskvakiai jį virė, kad galėtų išoriškai tepti ant bet kurios skaudančios vietos, o lapus ir žiedus naudojo karščiavimui ir gripui gydyti. Jie taip pat naudojo lapus kaip kompresą vaikų bėrimams, o šviežias viršūnes – trinti ant egzemos žaizdų. „Pillager“ ožibvų gentis žiedelius naudojo ritualiniam rūkymui ir kaip fumigantą karščiavimui numalšinti. Žiedai buvo dedami ant žarijų, o dūmai įkvėpiami siekiant numalšinti karščiavimą. Potavatomai juos naudojo kaip fumigantą piktosioms dvasioms atbaidyti ir komos būsenoje esančiam pacientui atgaivinti. Flambeau gentis juos naudojo išoriškai nuo nuodingų vorų įkandimų. Montagnais gentis naudojo jį karščiavimui numalšinti, kaip ir „Fox“ gentis, kuri taip pat naudojo jį kaip vaistą nuo reumato. Aleutai naudojo jį skrandžio ir gerklės skausmams malšinti bei kaip dermatologinę priemonę, ypač kraujavimui iš nosies. Kwakiutl gentis kramtė arba mirkė augalą ir jį kaitino, kad pagamintų kompresą, skirtą patinimams gydyti. Šošonų gentis šviežiai sutrintus lapus dėdavo ant patinimų ir opos; šviežiai sutrintas šaknis jie naudodavo ant skausmingų žaizdų. Šošonai nuovirą vartojo nuo viduriavimo ir reumato, taip pat kaip prausiklį nuo niežulio, virškinimo sutrikimų, kolikų ir dantų skausmo malšinimui. Zuniai prieš ugnies rijimą ar ėjimą per ugnį naudodavo kraujažolės kompresą nudegimams, o užpilą – nudegimams gydyti. Čipvų gentis vartojo lapų nuovirą, garintą ir įkvėptą nuo galvos skausmo, taip pat kaip stimuliatorių arkliams; nuoviras buvo naudojamas odos išbėrimams gydyti. Gitksanų gentis vartojo šaknies nuovirą kaip skalavimo priemonę nuo gerklės skausmo. Menominų gentis džiovintus ir sumaltus lapus naudojo kaip kompresą patinimams ir opoms gydyti, o šviežių lapų kompresą – vaikų odos bėrimams gydyti. Moheganų gentis nuovirą naudojo kaip pagalbą kepenims ir inkstams bei kaip apetito stimuliatorių. Šie įvairūs, bet susiję naudojimo būdai rodo, kad kraujažolė gausiai augo visoje Amerikoje, kur gyveno gentys (ankstyvieji informatoriai tvirtino, kad tai vietinė žolė), ir kad empirinis naudojimas tarp genčių gerai patvirtina kraujažolės veiksmingumą. Šis augalas buvo įtrauktas į Jungtinių Valstijų farmakopėją 1863–1882 m. ir naudotas kaip tonikas, stimuliatorius bei menstruacijų skatinimo priemonė. Įdomu tai, kad anksčiau jį nešdavo į vestuves, siekiant užtikrinti septynerių metų meilę. Kiti šio augalo pavadinimai: tūkstantlapis, tūkstantis antspaudų, šunų ramunė, riterio kraujažolė, moterų apsiaustas ir kilni kraujažolė.

Dioskoridas teigė, kad Kraujažolė tepta ant žaizdos, padeda gydyti neseniai atsiradusias uždegimines opas. Ji taip pat buvo skiriama epilepsijos atveju, sumaišyta su vandeniu ir druska. Kraujažolė anksčiau buvo labai vertinama kaip žaizdų gydymo žolė, o tai liudija jos senieji pavadinimai – „Kario žaizdos žolė“ ir „Riterio kraujažolė“. Ji taip pat buvo vadinama „Herba Militaris“ – visa tai rodo, kad ji buvo naudojama kaip po ranka esantis lauko tvarslas mūšio žaizdoms, „nors jos vertė kraujavimui sustabdyti yra abejotina“, teigia vienas žolininkas (Coon:46). Gerardas sako, kad tai tas pats augalas, kuriuo Achilas sustabdė savo kario kraujavimą, iš čia ir kilęs genties pavadinimas „Achillea“. Kiti teigia, kad jį atrado Achilas, Chirono mokinys. Jos rūšies pavadinimas „millefolium“ kilęs iš daugybės lapų segmentų, iš čia ir kilęs jos liaudies pavadinimas „Milfoil“ arba „Thousand Weed“. Įprastas pavadinimas „Yarrow“ taip pat yra kilęs iš šios savybės; sakoma, kad anglosaksų kalbos žodis „gearwe“ arba olandų kalbos žodis „yerw“ reiškia tą patį. Kitas populiarus jo pavadinimas – „Nosebleed“ (nosies kraujavimas) – kilęs iš jo savybės stabdyti kraujavimą iš nosies. Kita priežastis, dėl kurios jam suteiktas šis pavadinimas, yra ta, kad susuktas lapas, uždėtas ant šnervių, sukelia daugiau ar mažiau gausų kraujavimą iš nosies, kuris taip palengvina galvos skausmą. Parkinsonas rašė, kad „jei jį įdėsi į nosį, jis neabejotinai sustabdys kraujavimą, taigi atrodo, kad jis veikia abiem atvejais“ (Gri:864). Šis kraujavimo iš nosies reiškinys turėjo įdomų pritaikymą Rytų Anglijoje, kur egzistuoja keistas burtavimo būdas naudojant dantytus augalo lapus: jais kutinama nosies vidinė pusė, tuo pačiu ištariant šias eilutes. Jei dėl šio veiksmo pradeda kraujuoti nosis, tai yra neabejotinas sėkmės ženklas: „Yarroway, Yarroway, nešk baltą smūgį, Jei mano mylimasis mane myli, mano nosis dabar kraujuos“ (Gri:864). Viena uncija žolės, įsiūta į flanelę ir prieš miegą padėta po pagalve, pakartojus šiuos žodžius, atnešdavo ateities vyro ar žmonos regėjimą: Tu, gražusis Veneros medžio žolė, Tavo tikrasis vardas – kraujažolė; Kas dabar turi būti mano širdies draugas, Prašau, pasakyk man rytoj. Žolė taip pat buvo naudojama burtams, ji buvo priskiriama žolėms, skirtoms piktajam, senovėje kartais vadinta velnio dilgėle, velnio žaislu, blogo žmogaus žaislu ir pan. Ji buvo naudojama burtams; kai kurie mano, kad tai galėjo būti viena iš žolelių, kurias naudojo raganos pjesėje „Makbetas“. „Kraujažolė yra mistinė žolė, veikiama Merkurijaus. Linėjus rekomendavo šią sutrintą, šviežią žolę kaip puikų žaizdų gydymo ir kraujavimo stabdymo preparatą. Norvegijoje ji naudojama reumatui gydyti, o sakoma, kad kramtant šviežius lapus galima išgydyti dantų skausmą. Anglijoje iš šios žolės gaminamas tepalas žaizdoms, o arbata geriama nuo melancholijos. Rusijoje ji vartojama kraujavimo, skrandžio sutrikimų, kosulio ir peršalimo, kepenų sutrikimų, dizenterijos ir nervingumo atvejais. Amerikos indėnai labai gerai žinojo šią žolę, o daugelis genčių turėjo jai skirtingus panaudojimo būdus. Tai, žinoma, kelia abejonių dėl teiginio, kad visos mūsų rūšys yra iš Europos įvežtos. Vieni sako, kad vakarų rūšys skiriasi nuo europietiškų, kiti su tuo nesutinka, teigdami, kad tai ta pati rūšis. Kadangi jų gydomosios savybės yra panašios, tai iš tikrųjų nėra svarbu, tačiau mes linkę manyti, kad šį augalą Dievas išplatino visur, kad žmonės galėtų juo naudotis, kur bebūtų. Viename labai sename pranešime teigiama, kad Ilinojaus ir Majamio gentys kraujavimui stabdyti naudojo kraujažolę. Paiutai iš kraujažolės virė arbatą, skirtą gerti esant silpnam ir sutrikusiam skrandžiui; jie taip pat naudojo šį augalą galvos skausmams gydyti – sutrindavo žalius lapus ir juos uždėdavo ant galvos. Nuoviras taip pat buvo geriamas nuo galvos skausmų, kaip kraujo stiprinamasis preparatas (ypač po gimdymo), kaip vaistas nuo peršalimo, inkstų veiklai palaikyti, lytiniu keliu plintančioms ligoms gydyti, o išoriškai – kaip kompresas ant patinimų ir opos, akių ploviklis, prausiklis karščiavimo atveju, vaistas

Tada užtepkite česnako pastos, kuri buvo iš anksto paruošta susmulkinus arba sutrinus kelis česnako skilteles ir sumaišius jas su alyvuogių aliejumi, kad susidarytų tepalas. Šią pastą reikia užtepti 0,5–0,75 colio storio sluoksniu ant visų pėdų padų ir lengvai apvynioti marle arba 2 colių pločio juostelėmis iš senų medvilninių lakštų. Ant to užmaukite didelę baltą medvilninę arba vilnonę kojinę, prisegkite drėgną lakštą apačioje ir leiskite jam užmigti. Jis gerai miegos dėl kraujažolės arbatos poveikio. Kitą rytą jis norės atsikelti ir būti aktyvus, nes po valymo jausis labai gerai. Iškelkite jį iš lovos ir nuvalykite kempine, sudrėkinta mišiniu iš šilto obuolių sidro acto ir distiliuoto vandens lygiomis dalimis, kad pašalintumėte prakaitą nuo kūno. Pakeiskite patalynę, aprenkite žmogų švariais pižamais ir leiskite jam pailsėti. Jei jis alkanas, neduokite sunkiai virškinamo maisto, o tik žolelių arbatą, vandenį arba vaisių ar daržovių sultis, liepdami jam jas paskalauti burnoje, kad gerai susimaišytų su seilėmis. Naudota paklodė greičiausiai bus ištepta įvairių spalvų dėmėmis, priklausomai nuo to, ką pacientas buvo suvartojęs: juodos spalvos – nuo akmens anglių dervos (aspirino ir kitų iš dervos pagamintų vaistų), geltona – nuo neorganinės sieros (sulfonamidų, virtų kiaušinių, konservuotų vaisių ir pan.), žalia – nuo arseno vaistuose ir purkštuose maisto produktuose, raudona – nuo jodo, violetinė – nuo kalio permanganato, ruda – nuo kavos, šokolado, tabako ir pan. Šios toksinai kaupėsi organizme ir metų metus stabdė gijimą.

Jis sakė, kad kilus epidemijai jūs galėsite išgelbėti daug gyvybių, kurios kitu atveju būtų prarastos. Jį galima saugiai taikyti bet kokios uždegiminės ligos atveju, bet kuriam žmogui – nuo naujagimių iki labai senų žmonių. Daktarė Loretta Foote, buvusi daktaro Christopherio komandos akušerė, per visus savo praktikos metus neprarado nė vieno išnešioto kūdikio, net jei jie gimdavo su kvėpavimo takų užgulimu ar net plaučių uždegimu. Ji taikė šaltos paklodės gydymą tais atvejais, kai kūdikiams buvo vos kelios minutės ar valandos. Šis gydymas pradedamas atliekant pacientui klizmą, kurią, pasak daktaro Christopherio, reikėtų daryti tik ekstremaliu atveju, pavyzdžiui, esant aukštai temperatūrai. Galima naudoti šaltą arbatą, pavyzdžiui, iš katžolės, mėtų, kraujažolės, raudonųjų aviečių ir pan., arba šaltą vandenį. Karšta klizma atpalaiduoja apatinę žarnyno dalį ir išangės sritį, tai priverčia greičiau išsituštinti, o šalta susiaurina šią sritį ir sulaiko skystį, kol jis giliau įsigeria į sukietėjusias ir sukietėjusias išmatas, užtikrinant didelį ištuštinimą. Po šios klizmos atliekama nedidelė klizma, vadinama injekcija. Šiam skysčiui paruošti į maišytuvo indą įpilkite vieną ar dvi puodelius obuolių sidro acto ir vandens lygiomis dalimis. Įjunkite maišytuvą ir įdėkite kelis nuluptus česnako skilteles. Skystis neturi būti pernelyg tirštas, kad tilptų pro klizmos švirkšto kaklelį. Jei neturite maišytuvo, smulkiai supjaustykite arba sutarkuokite česnaką ir sumaišykite su vėsiu arba šaltu vandeniu bei obuolių sidro acto mišiniu. Paprašykite paciento atsigulti, pakeldami jo sėdmenis ant pagalvėlių ar paminkštinimo, ir įšvirkškite česnako arbatą į tiesiąją žarną, paprašydami paciento ją išlaikyti kuo ilgiau (dešimt–penkiolika minučių), prieš ištuštinant. Kūdikiams galima atlikti klizmą ir uždėti vystyklą, leisti jiems žengti pirmuosius žingsnelius ar ropinėti, jei jie to nori, arba laikyti juos ant rankų. Paprastai jie išlaiko šį skystį reikiamą laiką, o įdomu tai, kad česnako aromatas jų kvėpavime pasijaučia jau po kelių minučių. Tada pacientą įdėkite į karštą vonią – kuo karštesnę, kad tik neapdegintų odos. Į šią karštą vonią įberkite po vieną unciją (apie 30gr) imbiero, kajeno pipirų ir sausos garstyčių, viską miltelių pavidalu. Būtinai patepkite lytinių organų gleivines vazelinu arba kokiu nors kitu mažai dirginančiu tepalu, kad žolės nesukeltų deginimo pojūčio ir skausmo. Gerai išmaišykite vonios vandenį ir paprašykite paciento atsisėsti bei prakaituoti. Šios žolės atveria kūno poras, kad į jį galėtų patekti skystos formos deguonis, o nuodai ir toksinės medžiagos būtų pašalintos. Kol pacientas yra vonioje, duokite jam vieną ar daugiau puodelių karštos kraujažolės arbatos, kuri paskatins dar intensyvesnį prakaitavimą. Jei pacientas yra vaikas, galite duoti ramunėlių arbatą, kurios skonis vaikams yra priimtinesnis. Arbatos galima duoti net iš kūdikių buteliuko. Nors infekcijų atveju geriau duoti nesaldintą arbatą, vaikams gali prireikti ją šiek tiek pasaldinti, pavyzdžiui, saldžiosiomis žolėmis (stevija). Galiausiai žmogus gali pasakyti, kad yra pavargęs; vaikų nuovargį galima pastebėti pagal tai, kad jie atrodo be jėgų. Paprašykite jo atsistoti ir apvyniokite jį didelia šlapia paklode, ištraukta iš šalto arba ledinio vandens. Prisegkite jį iš šono nuo kaklo iki kojų. Prieš uždedant paklodę, išspauskite dalį vandens, kad ji nepaliktų vandens pėdsakų, kai žmogus bus vedamas ar nešamas į lovą. Paruoškite lovą, užklodami čiužinį gumine arba plastmasine plėvele. Uždenkite ją sausa medvilnine paklode ir paguldykite pacientą ant jos, uždenkite dar viena medvilnine paklode, o tada – natūralių pluoštų antklodėmis, gerai jas užkišdami. Nenaudokite sintetinių medžiagų jokioje šio gydymo stadijoje, nes jos neleis toksinams išsiskirti. Kai pacientas bus įklotas į lovą, atidengite jo pėdas ir kruopščiai jas sutepkite alyvuogių aliejumi. Tai darydami, galite atlikti trumpą akupresūros procedūrą visoje pėdoje, kad pagreitintumėte gijimą.

Kraujažolė Yarrow, Achillea millefolium Daktaras Kristoferis teigė, kad kraujažolė yra viena iš geriausių prakaitą skatinančių žolelių. Karšta išgerta ji pakelia kūno temperatūrą, normalizuoja kraujotaką ir skatina prakaitavimą. Daktaras Kristoferis priminė, kad senovės žolininkai teigė: „Namuose, kuriuose nėra kraujažolės, mirtis įsivyraus, kai ištiks maras“. Mormonų pranašas Brigham Youngas sakė, kad paskutinėmis dienomis bus palaiminti tie, kurie žinos, kaip naudoti kraujažolę. Daktaras Christopheris prisiminė, kad per didžiąją 1918 m. gripo epidemiją visame pasaulyje mirė apie dvidešimt milijonų žmonių, iš kurių du milijonai – Jungtinėse Valstijose. Jis prisiminė, kad vaikystėje žmonėms nebuvo leidžiama išeiti į viešumą be chirurginių kaukių. Jei kas nors būdavo pastebėtas be kaukės, jį galėjo suimti. „Mums buvo įspėta, kad per dar ateisiančias nelaimes patirsime kur kas baisesnes gripo epidemijas nei praeityje. Žmonės mirs tokiais dideliais skaičiais, kad šios epidemijos išpildys Biblijos pranašystes, jog beveik ant kiekvienų durų bus juodas kaspinas. Jūs galite turėti vieną iš nedaugelio namų, kuriuose „mirtis neapsilankys“, jei pasirūpinsite, kad jūsų šeima atstatytų savo organizmą tinkamai maitindamasi, laikydamasi dietos be gleivių ir visada turėdama po ranka kraujažolę ar kitas geras prakaitą skatinančias žoleles“ („Herbalist“: 1:6:196). Dr. Christopheris mokė tradicinio žolininko požiūrio į karščiavimą – kad tai yra organizme vykstančio sutrikimo signalas, todėl norint jo atsikratyti, reikia kreiptis į jo priežastį. Jei karščiavimą slopinate aspirinu ar kokiu kitu vaistu, širdis turi dirbti daug sunkiau, kad iš organizmo išstumtų ne tik pradinę toksinę medžiagą, bet ir mikrobų liekanas. Tai gali pažeisti širdį, inkstus, nervų sistemą, kraujotakos sistemą – visą organizmą – ir galiausiai sukelti reumatoidinį artritą, paralyžiuojantį artritą, raumenų distrofiją, išsėtinę sklerozę ir kitas panašias ligas (ten pat). Kai organizme yra toksinių medžiagų, į jį patenka mikrobai. Jie maitinasi negyvosios medžiagos liekanomis. Organizmas sukelia karščiavimą, kad mikrobai galėtų inkubuotis ir daugintis, nes kuo daugiau mikrobų, tuo greičiau toksinai pašalinami iš organizmo. Mikrobams greitai daugintis reikalinga drėgna šiluma. Negavus pakankamai papildomos drėgmės, organizmas pats išsausėja, bandydamas suteikti reikiamą drėgmę. Tai gali sukelti sausą karščiavimą, kuris gali būti mirtinas. Tačiau esant drėgnam karščiavimui temperatūra gali vis kilti, todėl vis daugiau mikrobų sunaudoja organizme esančius toksinus. Kai organizmas išsivalo, mikrobai pasitraukia, nes nebelieka toksinų, kuriais jie galėtų maitintis; jie nesunaikina sveikų ląstelių struktūros ir negali pakenkti sveikam žmogaus organizmui. Karščiavimo metu pacientui būtina duoti skysčių, pavyzdžiui, sulčių, žolelių arbatų ir distiliuoto vandens. Iš prakaitą skatinančių vaistažolių ypač naudinga kraujažolės arbata, nes ji natūraliai pakelia temperatūrą, atveria poras, kad išsiskirtų atliekos, ir skatina prakaitavimą. Kol į organizmą patenka skysčių ir vyksta prakaitavimas, karščiavimas gali padaryti labai mažai žalos. Šis prakaitavimas, arba diaforezė, yra būtinas gijimui tokioje situacijoje – ir daugelyje kitų – nes jei odos poros yra užsidariusios, kraujotaka greitai tampa užteršta, apsinuodindama visą organizmą. Daktaras Kristoferis mokė, kad nesvarbu, kurioje kūno vietoje yra problema, jei tik ji susijusi su bendrąja kraujotaka, prakaitavimą skatinantys vaistai gali žymiai pagerinti padėtį. Štai kodėl kraujažolė yra tokia vertinga. Jis teigė, kad plaučių uždegimas, pleuritas, peritonitas, skrandžio, blužnies, žarnyno, inkstų, šlapimo pūslės, gimdos ar smegenų uždegimas – bet kurioje kūno vietoje – gali būti išgydyti prakaitavimą skatinančiu gydymu. Vienas iš įspūdingiausių gydymo būdų, kurį rekomendavo daktaras Christopheris, yra jo „Šaltos paklodės gydymas“. Nors jis išsamiai aprašytas kitur, skaitytojui gali būti naudinga trumpai pakartoti šią procedūrą čia.

Rengiant bet kokį veikalą tokia sena ir gerbiama tema kaip vaistažolių tyrinėjimas ir naudojimas, labai svarbu, kad be receptūrų, mišinių, vartojimo būdų, dozių ir pan. įtrauktume tam tikrą kiekį su mūsų tema susijusių romantinių ir istorinių duomenų, siekiant įdiegti skaitytojo sąmonėje šlovingą žolininko paveldą; kad jis suprastų, jog priežastis, dėl kurios žolelių naudojimas ligonių gydymui išliko per tūkstančius metų, yra ta, kad žolelės yra ORGANINĖS ir todėl gali tapti gyvo organizmo dalimi; taip pat todėl, kad jos, ir tik jos vienos, yra visos gyvybės Žemėje šaltinis ir kilmė. Nėra įmanoma ar įsivaizduojama, kad bet kokia gyvūno ar žmogaus ląstelė, organas ar kūnas galėtų būti sudarytas iš neorganinės ar žemiškos mineralinės medžiagos; dėl paprastos priežasties, kad tokia neorganinė medžiaga yra tik sankaupa. Ji negyvena ir neauga. Negalime įsivaizduoti, kad smiltelė, aukso atomas, geležies molekulė, vandens lašas ar bet kas neorganiško iš vidaus pasireikštų gyvybe ir augimu; ir tik tada, kai iki galo suprasime šį svarbiausią pagrindinį faktą, galėsime įvertinti nuostabias ir tikrai stebuklingas gyvybę teikiančias žolelių savybes ir privalumus. Dr. Edward E. Shook

🌱 Mokykite vaikus namuose, kad išvengtumėte nežinojimo. Po dvylikos metų mokymosi valstybinėje mokykloje vidutinis 18-metis yra ekonomiškai ir istoriškai neišsilavinęs, nieko nežino apie anatomiją, mitybą ar vietinius augalus. Jie nemoka pastatyti namo, suremontuoti automobilio ar dirbti žemę – tai milžiniškas žmogiškojo potencialo švaistymas, kuriam istorijoje nėra lygių. Mokykite savo vaikus namuose – tikrasis išsilavinimas klesti už klasės ribų.

Organizmui reikalingas natris iš natūralių maisto produktų, o ne natrio chlorido – valgomosios druskos, izoliuoto kristalo, kuris išsausina ląsteles, blokuoja sotumo signalus ir išeikvoja melaniną, lygiai taip pat kaip cukrus ir kokainas. Iki 90 procentų valgomosios druskos sudaro nuo sukibimo apsaugantys priedai ir sintetiniai jodo stabilizatoriai, kurie sukelia lėtinį dehidratavimą, uždegimą ir pažinimo funkcijų sutrikimus, tuo pačiu išstumdami kalcį iš organizmo.

Daugumoj mūsų vaikus yra užvaldę tie velniški kompiuteriniai žaidimai, ir telefonų ekranai. Kaip atpratinti vaikus nuo šito blogio nemokinsiu, bet pasidalinsiu savo patyrimu! Buvau jau rašęs, bet pasikartosiu. Vaikas baigiant mokslus su klasiokais uzbekais įsikalbėjo apie Ramadaną, šitie gyrėsi kokie jie kieti, tipo visą sekantį mėnesį jie nevalgys, kaip tik tais metais Ramadanas išpuolė apie gegužės pabaigą. Pradėjo manęs klausinėti, kaip teisingai reiktų badauti, ir išeiti iš badavimo. Aš niekada nebuvau įkalbinėjęs, ar pasakojęs apie badavimus, čia buvo jo paties iniciatyva. Pirmą kart badauti pradėjo paskutinėm mokslo savaitėm, nors įkalbinėjau pirmiau užbaigti mokyklą. Septintoj badavimo dienoj neišlaikė ir "įkrito į šaldytuvą", bet vos baigus paskutinę klasę, pradėjo badauti vien distiliuotu vandeniu iš naujo. Badavo 17 parų, plius savaitę išeidinėjo vaisių sultimis. Čia Ramadanas ir arti nestovi:)) nes musolmonai Ramadano metu nevalgo tik dieną, o saulei nusileidus valgo džiovintus vaisius kiek nori. Šitą metodą galima vadinti salyginiu badavimu, susilaikymu, bet tai nėra joks badavimas. Ką davė šitas badavimas 17 metų žmogui, aprašymo praktiškai niekur prieinamoj literatūroje jūs nerasite. Po badavimo mėgstamiausias playstation ir labiau X-box, liko nepaliestas iki šiol. Kiek anksčiau buvo įkalbinėjimų paskaityti kokią rimtesnę knygą, nebuvo jokio susidomėjimo nuo žodžio visiškai, o po badavimo viskas lyg persivertė, kaip pvz, išsiruošėm kartu į įlgą kelionę, aš paėmiau jo kūprinę o ten apie 25kg knygų, aišku knygos ne iš vatikano saugyklų, bet visa prieinama graikų filosofija, Young knygos ir pan. Per pora metų perskaitė tikrai didelę krūva knygų:)) Mano supratimu badavimas ne tik apvalo organizmą nuo parazitų, bet perkrauna hard drive lygiai taip pat kaip kompiuteristas išvalo mūsų kompiuterius nuo visų parazitinių virusų. Mes visi prausiam veidą ir odą keletą kart į dieną, bet tik išoriškai,o vidus dažniausiai neplaunamas dešimtmečiais. Pusė bėdos jeigu smegenys nešvarios pas eilinį žmogų, bet jeigu toks virusų nešiotojas mokina mūsų vaikus mokykloje, ligoninėj mus gydo, dar baisiau jei toksas sėdi valdžioje.

Pakaks kelių pavyzdžių: padidėjusi ir silpna širdis, aneurizmos, venų varikozė, venulės, kapiliarai ir pan., insultas, kraujavimas iš plaučių ar bet kurios kitos kūno dalies, pilvo sienelių atsipalaidavimas su visų pilvo vidaus organų nusileidimu, gimdos ir išangės iškritimas, visos raumenų sistemos silpnumas. Lėtinis odos raukšlėjimas, ypač veido ir kaklo srityje. Sukietėjusios liaukos, gumburiuotos eksudacijos ir augliai ant kaulų paviršiaus, cistomis apgaubti navikai, kieti patinimai, didelis silpnumas ir šimtai kitų baisių būklių, kurių per daug, kad jas visas išvardyti. Visa tai iš esmės sukelia to dinamiško, ypač radioaktyvaus elemento – FLUORO – trūkumas, kartu su jo puikiu stabilizatoriumi – KALCIU. Kai pagalvojame, kad toks paprastas jūrinis augalas kaip chondrus (airish moss) turi šio galingo junginio, nors ir labai mažais kiekiais, negalime nesistebėti. Ir mums kyla klausimas, kur gi visus tuos metus iki pat šios dienos galėjo būti 99,9 % milijonų medikų smegenų, kad jie nepastebėjo ar ignoruodavo šį svarbų faktą. Mieli studentai, šioje pamokoje gavote informacijos, kurios neturi net vienas procentas šiandienos medicinos mokslininkų, ir vis dėlto kol kas mes tik paviršutiniškai palietėme šį nuostabų gydomąjį preparatą.

Tai yra pagrindinė vėžio priežastis, nes vėžys maitinasi pūvančia organine medžiaga. Epitelio ląstelės negali išlikti sveikos be pakankamo jų poreikiams kalcio sulfato kiekio. Jo kalio sulfatas yra deguonies nešėjas, turintis stiprų afinitetą odai, ir padeda aprūpinti odą medžiagomis, reikalingomis jos sveikam funkcionavimui. Jo natrio sulfatas yra tikras vaistas nuo edemos, nes jis padeda pašalinti vandenį, susidariusį dėl organinių medžiagų oksidacijos, kurios kaupiasi tarpląstelinėse skysčiuose. Jo kalcio, kalio ir natrio fosfatai atitinkamai veikia kaulus, smegenis, kepenis ir raumenis. Kalio ir magnio chloridai, maitina organizmą, ištirpdo fibriną ir taip palengvina visus katarinius susirgimus, o natrio chloridas reguliuoja reikiamą vandens kiekį organizme, kuris, kaip žinome, yra puikus jonizatorius ir sukelia vitamino-cheminius pokyčius kūno skysčiuose. Galiausiai magnio fosfatas tiekia medžiagų raumenų mitybai. Jodidai ir fluoridai reikalauja išsamesnio aptarimo. (Žr. toliau.) Kai baigsime, būsime aptarę 5/6 visų organizmo poreikių, kiek tai susiję su fizinėmis medžiagomis. Apie šią žolę yra tiek daug medžiagos, kad galima būtų parašyti ištisus tomus ir vis tiek jos neišsemti. Tik pastaraisiais metais jai buvo skirta ypatingo dėmesio, ir, žinoma, ne iš gydytojų pusės, o iš privačių chemijos tyrinėtojų, todėl ji pateko į natūralių maisto produktų parduotuves ir vaistines su prekės ženklais, tokiais kaip „Kelp-OMalt“, bei keliais kitais autoriniais pavadinimais, ir yra plačiai rekomenduojama kaip tūkstantis ir viena nauda. Reklamuotojai teigia, kad jame yra vitaminų A, B, C, D ir P, D, Q, o tai, žinoma, mums nieko nepasako, išskyrus tai, kad jis tinka bet kokiems negalavimams – nuo snukio ir nagų ligos iki piršto kaulo iškrypimo; tačiau juokai juokais, chondrus yra nuostabi žolė, ir kai kurie teiginiai apie ją yra visiškai teisingi. Jo cheminė sudėtis rodo, kad jis yra stipriai šarminis, o jo šarmingumas nepriklauso nuo natrio bikarbonato, kalio ar citrinų rūgšties, kaip yra daugelio reklamuojamų šarminančių preparatų atveju. Jie tinka tik laikinam skrandžio rūgštingumo sumažinimui, o patekę į kraują, jie sunaikina jo hemoglobiną. Kita vertus, chondrus aprūpina kiekvieną organizmo ląstelę saldžiomis organinėmis šarminėmis druskomis keturiais iš septynių metalų, kuriuos gamta naudoja žmogaus kūnui kurti ir gyvybingumui palaikyti. Jis nesumažina ir neišsekina. Priešingai, jis valo, stiprina ir gyvybingina beveik devynias dešimtąsias viso organizmo ląstelių struktūros ir gyvybinių skysčių. Pažvelkime šiek tiek atidžiau į jo cheminę sudėtį ir rasime keletą labai gerų priežasčių, kodėl taip yra. Gerai žinoma, kad skydliaukė ir kitos liaukos, norėdamos sveikai funkcionuoti, reikalauja labai mažų jodo kiekių. „Chondrus“ tiekia būtent tokius mažus kiekius natrio ir kalio jodidų pavidalu (NA-1) ir (E-1). Dėl kažkokių nepaaiškinamų priežasčių šis vos pastebimas jodo kiekis daro stebuklus liaukų sistemai, dažnai pakeisdamas visą cheminę pusiausvyrą iš ligos į sveikatą.Vėl tas paslaptingas elementas – fluoras – jungiasi su metalu kalciu, sudarydamas kalcio fluoridą (CAF-2). Jis randamas kaulų paviršiuje, dantų emalyje, kraujagyslių sienelėse, visuose jungiamuosiuose audiniuose ir elastingose skaidulose. Raumenų sistemos, kraujagyslių sistemos, limfinės sistemos, kaulų sistemos ir nervų sistemos jungiamųjų audinių tempiamasis stipris, atsparumas ir elastingumas didžiąja dalimi priklauso nuo palyginti nedidelių kalcio fluorido kiekių. Tai tik nedidelė visumos dalis, tačiau vis dėlto absoliučiai būtina. Kai atsiranda menkiausias kalcio fluorido trūkumas, prasideda ilga katastrofiškų padarinių grandinė. Jei trūkumas atsiranda kaulų apvalkale, prasideda periostitas (gamtos organizmas bando kompensuoti trūkumą). Kitas etapas – periostooosteomielitas. Paprastai tai sukelia nenormalų kaulų augimą – periostofimą. Kai trūkumas atsiranda dantų emalyje, greitai išsivysto ėduonis. Jei trūkumas atsiranda kraujagyslių sistemoje, kyla labai daug vadinamųjų ligų, kurių aprašymui prireiktų mėnesių.

Dr. Edward Shook’s FAMOUS COURSE IN HERBOLOGY for home study Paimta iš pakartotinio knygos leidinio Advanced course in Herbology Dr. Edward Shook Copyright 1974 by George Cervilla Published by Herbs of Mexico, Inc. 2010 Herbs of Mexico 4133 Whittier Blvd. Los Angeles. California. 90023 Dr. E. Shook mirė 1968 gegužės 14 CHONDRUS CRISPUS ( IRISH MOSS ) toliau kaip Chondrus. Dažnai sakoma, kad iš vandenyno kyla visa gyvybė, ir tai tiesa. Vandenyne yra visi elementai, kurie pasireiškia kaip gyvybė žemėje; ir kadangi šis didžiulis vandens telkinys yra jonizatorius, o viskas, kas jame tirpsta, yra jonizuota (ir prisiminkite, kad be jonizacijos neįmanomi jokie cheminiai pokyčiai), ir nors tai yra pakartojimas, čia būtina pabrėžti faktą, kad kiekvienas elementas, kuris gali būti panaudotas mūsų gyvybiniuose procesuose, randamas vandenyne; o jame augantys augalai yra būtiniausi sveikam medžiagų apykaitos procesui. Vienas iš stebuklingų augalų, augančių vandenyne, jau buvo paminėtas kaip labai vertingas maistas, taip pat kaip gydomasis preparatas. Kadangi iki šiol jį aptarėme tik trumpai, dabar jį išsamiau. Šis augalas yra – AIRIJOS SAMANOS: Lotynų pavadinimas – Chondrus Crispus (Linn.). SINONIMAI: karagenas, chondrus, carrahan, perlų samanos. GAMTINĖ KLASĖ: dumbliai. AUGIMO VIETA: Atlanto vandenynas, Naujoji Anglija, Airijos pakrantė. Chondrus: iš graikų kalbos – kremzlė, kremzlinis audinys. Crispus: iš lotynų kalbos – susirangęs, susiraukšlėjęs. Auga ant povandeninių uolų, prisitvirtinęs maža plokštele. Šviežias lapynas yra nuo 6 iki 12 colių ilgio. Daugiau ar mažiau žalsvas, tačiau išdžiūvęs tampa rausvai violetinis, nebent būtų balintas. Susideda iš plonos, šiek tiek suplotos pagrindo dalies, sudarančios pusę viso lapo ilgio, kuri, keletą kartų išsišakojusi, baigiasi keliais delninių formos, įkirptais arba dvilapiais segmentais; paprastai sudaro šviesiai geltonas arba gelsvai baltas susipynusias mases, trumpesnes nei 6 colių, permatomas, kartais su vaisiniais kūnais, įterptais netoli segmentų viršūnių. Kremzlinis, elastingas; kvapas primena jūros dumblius. Skonis – gleivingas, sūrus. Vieną dalį, išvirtą 30 dalių vandens, gaunamas tirpalas, kuris atvėsus virsta želatinos konsistencijos mase. Jodas jo nepaverstų mėlynu, o tai rodo, kad jame nėra krakmolo. CHEMINĖ SUDĖTIS: Gleivių 55–90 %. Organiniai mineralai – 14 %: anglis, deguonis, vandenilis, azotas, siera, chloras, bromas, fluoras, jodas, fosforas, natris, kalis, kalcis, silicis ir magnis. PASTABA: Kaip žinoma šiuo metu, žmogaus kūną sudaro tik apie 18 elementų, o šiame augale yra 15 iš jų. Jie yra natrio, kalcio, kalio ir magnio chloridų pavidalu; taip pat tų pačių metalų sulfatais, fosfatais, jodidais, bromidais ir fluoridais. (Pastarieji trys – tik labai mažais kiekiais). Jame taip pat yra 9 % albuminoidų, 2 % celiuliozės ir 18 % vandens. PASTABA: Iki šiol cheminė analizė šioje žolėje neaptiko geležies, ličio ar mangano, tačiau atkreipkite dėmesį, kad tai yra vieninteliai trys elementai, kurių trūksta, kad būtų užbaigta viso žmogaus kūno cheminė sudėtis. Visiems turėtų būti aišku, kad iš tiesų visa gyvybė kyla iš vandenyno. Chondrus (taip mes jį vadiname) gausiai randamas gleivinis skystis yra tam tikros rūšies pektinas, paprastai esantis prinokusiuose vaisiuose ir daržovių sultyse; jis vadinamas karageninu arba karagenu. 9 % jo tirpsta šaltame vandenyje, o karštame vandenyje – praktiškai visas. Jis skiriasi nuo gumos tuo, kad alkoholis jo neišskiria iš vandeninio tirpalo, o nuo krakmolo – tuo, kad jodas jo nepaverstų mėlynu. Reaguodamas su praskiesta sieros rūgštimi, jis išskiria galaktozę (cukrų). Jis turi tik nedidelį lipnumą ir dažnai pakeičia akaciją (miltelių pavidalu) pavadinimu „imitacinė arabinė guma“. SAVYBĖS IR NAUDOJIMAS: Chondrus yra labai prisotintas sulfatais, kurie visi yra tirpios formos. Jo kalcio sulfatas puikiai veikia organizmą, nes turi savybę išvalyti bet kokias heteroplazmos sankaupas ar nenormalius auglius normalių audinių tarpuose. Jis skatina, kad įsiskverbusios dalys lengvai išsiskirtų, kad jos neliktų pasyvios ir lėtai nesupūtų.

ALLANTOINAS (C-4, H-6, N-4, O-3) – tai ypač įdomi medžiaga, kurios gausu nėščių moterų ir gyvūnų šlapime, taip pat naujagimių šlapime. Ji aptikta kviečių daiguose, prancūziškuose žirniuose ir keliuose kituose ankštiniuose augaluose. Allantoinas neabejotinai skatina ląstelių proliferaciją, yra susijęs su ląstelių susidarymu ir, atrodo, veikia tiek gyvūnų, tiek augalų ląsteles. Jis buvo įšvirkštas į hiacintų svogūnėlius ir paskatino juos greičiau pražysti. SAVYBĖS: raminantis, maitinantis, sutraukiantis, žaizdas gydantis, atsikosėjimą skatinantis, kraujavimą stabdantis. Alantoino daugiausia Kaulažolės šaknyse sausio vasario mėnesį, vėliau jo kiekis mažėja ir liepos mėnesį Alantoino lieka apie nulį. Kaulažolės šaknis geriausia tinka vartojimui 3 metų senumo, jaunesnes palikite ramybėje.

Esant Haemophylus purelant konjuktyvitui, naudokite Isatis arba Isatis su medum akių lašiukus, darykite arbata arba nuovira pasaldindami natūraliu medumi, plauti arba lašinti į akis 4-6 kart dienoj. Jeigu konjuktyvito priežastis Serratia marcescens bakterija, ji dažniausiai randama ligoninėse, tada akims naudokite- Bidens pilosi šviežias sultis 1-3 lašiukai 6×dienoj į akis. Dar viena kombinacija konjuktyvitui gydyti kurią minėjom aukščiau - Isatis su dilgėlių arbata arba nuoviras, 2-3 lašiukai į akis, 3 kart dienoj. Imuninei stiprinti nuo šios bakterijos imkite lygiomis dalimis Lomatium, Licorice, ir Ginger tinktūros po puse arbatinio šaukštelio 3×dienoje. Iprastai S.Marcescens kolonizuoja šlapimo sistemą, operacines žaizdas, kraują, kvėpavimo takus (pneumonia), CNS (Meningitas), kaulus ( osteomelitas), širdį ( endokarditis), gydymui pagrindiniai naudojami augalai: juniper, bidens, licorice, lomatium, coptis shinensis, medus, oregon aliejus, taip pat bakterijai šalinti aktyvus augalai- Trihosanthes cucumerina, Cassia didimobotrya, Blumea lacera, Moringa olifeira, Isodon spp, Dendrophthoe falcata, Zucagnia punctata, ir Phrygilanthus acutifolius. Pastaba : Visada naudokite juoduosius pipirus (piperine) esant Serratia infekcijai.(ne akims)

Sida tradiciškai naudojama kaip kontraceptinė priemonė, o planuojant nėštumą arba nėštumo metu vartoti draudžiama.

Daržovių sultys (šviežios ir žalios) Antrasis svarbiausias vėžio dietos etapas - šviežios žalios sultys. Kiekvieną dieną reikėtų išgerti ne mažiau kaip puse litro morkų ir litrą salierų sulčių. Kitų šviežių žalių daržovių sulčių galima vartoti tiek, kiek norima. Reikėtų apsvarstyti liucernų, burokėlių, kopūstų, agurkų, kiaulpienių, endivijų, salotų, petražolių, bulvių, špinatų ir ropių sultis. Daržovių sultys yra organizmo statytojos. Sultys yra geresnės už visą daržovę, nes visai daržovei suvirškinti sunaudojama daug energijos. Sultyse yra tinkamai subalansuotas vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis koncentruotame tirpale. Rekomenduojame sultis ruošti šviežias ir iš karto jas gerti. Šviežios vaisių sultys yra geros kraujo valytojos, skiedžiama panašiai per puse su distiliuotu vandeniu (kuris niekada nebuvo laikomas toksiškoje taroje) maži kiekiai džiovintų vaisių (be sulfitų) gali būti naudojami. Dr William Donald Kelley, D.D.S., M.S

ŽOLĖS MOTERIMS: VADOVAS PRIBUVĖJOMS Autorinės teisės 1981 m. priklauso Valerie Hobbs (Toliau pateikiamos kelios ištraukos.) MOTERŲ ORGANIZMĄ SUBALANSUOJANČIOS ŽOLĖS: blue vervain, cramp bark, goldenseal, licorice, mugwort, pennyroyal, plantain. Esant menstruacijų sutrikimams: Užpilas: lygiomis dalimis sumaišykite: calendula, cramp bark,black haw, mint, mugwort 1 arbatinį šaukštelį žolelių užpilkite 1 puodeliu verdančio vandens ir palikite 20 minučių. Gerkite 3–4 kartus per dieną. Moteriško organizmo sureguliavimui 30gr cramp bark, 30gr wild yam, 30gr blue vervain, 30gr blue skullcap, 30gr cloves. Žoleles įmerkite į 1893ml šalto distiliuoto vandens ir palikite 12 valandų. Užvirinkite ir virinkite ant silpnos ugnies 30 minučių. Nukoškite, skystį ir vėl ant silpnos ugnies išgarinkite iki 473ml Įpilkite 120ml kokybiško daržovinio glicerino. Išgerkite nuo 1 arbatinio šaukštelio iki 1 valgomojo šaukšto, ištirpintą šiltame vandenyje. Šį receptą labai rekomenduoja žolininkas dr. Edward Shook skausmams, vėmimui nėštumo metu, nerviniam virškinimo sutrikimui, vėluojančioms menstruacijoms, isterijai, kepenų užgulimui ir sukietėjimui, šlapimo nelaikymui, cistitui ir abortų prevencijai. Dr. Christopherio F-21 korekcinė formulė moterims: Lygiomis dalimis: golden seal (3dalys) blessed thistle, cayenne, cramp bark, false unicorn root,  ginger, red raspberry leaves, squaw vine, uva ursi. 10-20 lašų tinktūros 3×dienoje. Menstruacijai skatinti ir reguliuoti: 30gr blue vervain, 30gr blue cohosh, 30gr black cohosh. Sumaišykite su 600ml 90 proof alkoholio ir paruoškite tinktūrą. Gerkite po 1 arbatinį šaukštelį, ištirpintą 30ml vandens, 3–4 kartus per dieną. Ši formulė taip pat labai rekomenduojama epilepsijos gydymui. Norint paskatinti menstruacijų kraujavimą: Lygiom dalim mugwort, sage, yarrow. Gerti kaip nuovirą 3–4 kartus per dieną. Lygiom dalim kaip nuovirą blue cohosh, pennyroyal. Gerkite kaip arbatą – 3–4 puodelius per dieną 5 dienas prieš numatytą menstruacijų pradžią. Esannt Leukorėjai, dėl baltų išskyrų. Skalavimo tirpalas: motherwort, wild geranium. Per 2 valandas infekcija turėtų išnykti.

ŽOLĖS, SKIRTOS ŽINDYMUI Motinos pieno gamybą galima padidinti vartojant žoles. Per 40 metų praktikos didžiausią sėkmę mums atnešė šios žolės: Blessed Thistle, skirtas pieno gamybai didinti, raudonoji avietė, skirta pieno sudėčiai praturtinti, ir Marshmallow šaknis, taip pat skirta pieno gamybai didinti. Prieš daugelį metų gydėme moterį, kuri įsivaikino mažą indėnų kūdikį. Tai buvo didingos išvaizdos skandinavė su šviesiais plaukais. Ji labiau nei bet ko norėjo maitinti tą kūdikį krūtimi. Jai paskyrėme dietą be gleivių, valymo programą ir gausius Blessed thistle arbatos kiekius. Jai buvo liepta kasdien šiek tiek maitinti kūdikį krūtimi, be to, duoti jam šio mišinio. Per kelias savaites iš jos krūtų pradėjo tekėti pienas. Blessed thistle turi hormonų, kurie yra moksliškai pagrįsta laktacijos priežastis. Tačiau jai tai atrodė kaip stebuklas. Kitos žolės, kurias galima naudoti pieno gamybai padidinti, yra: krapai, pankoliai, morkos, anyžiai ir, žinoma, liucerna. Arbatą galima paruošti iš vienos žolės arba jų derinio. Motinos pienas kūdikiui yra tarsi kraujo perpylimas. Tai kasdien gaminamas „kompiuterizuotas“ mišinys, skirtas palaikyti gyvybę už gimdos ribų, kol vaikas pats galės valgyti. Atkreipkime dėmesį į tai, ką duodame šiai brangiai naujai gyvybei. Pieno gamybai turėtų būti naudojami tik geriausi ingredientai. Vėliau miręs daktaras Coffin savo 1853 m. leidinyje „Traktatas apie akušeriją“ savo praktikoje plačiai naudojo žoleles. Jis sugebėjo be vargo padėti į pasaulį daugybei mažylių, nesusidurdamas su komplikacijomis, su kuriomis susidurdavo to meto vietiniai gydytojai, naudodami neorganinius vaistus ir bjaurius metalinius įrankius. Daktaras Coffin, kaip ir mes, tvirtino, kad nėštumas ir gimdymas nėra ligos, o natūralūs reiškiniai, kurie gali tapti didelio džiaugsmo proga. Kai viską darome paprastai, kaip numatė Gerasis Viešpats, galime patirti grožį ir šventą atsakomybę, susijusią su naujų gyvybių atvedimu į pasaulį.

Gimdymo metu dažnai pasitaikančių įtrūkimų paprastai galima išvengti, jei visą nėštumo laikotarpį naudojamas alyvuogių aliejus ir kviečių daigų aliejus (įtrinami į tarpvietės sritį), kad oda taptų elastingesnė. Abu šiuos aliejus taip pat reikėtų vartoti į vidų. BF&C F28 tepalas F-28 tepalas padės išgydyti bet kokį skausmą po gimdymo. Esant plyšimams, įtrūkimams, naudokite BF&C kompresus. Žaliasis gėrimas Daugelis akušerių rekomenduoja savo pacientėms kasdien gerti žaliąjį gėrimą. Jį galima paruošti maišytuvu, naudojant bet kurias šviežias žaliąsias daržoves, pavyzdžiui, Kaulažolę, špinatus, Burokėlių lapus ir pan. Pridėjus ananasų sulčių – šviežių arba konservuotų – galima pagerinti skonį. Taip pat galima įdėti liucernos, mėtų ar baltosios balandos (lamb's quarter), kad gėrimas būtų dar maistingesnis. Geležies/Feritino PAPILDAI Geležis yra būtinas nėštumo metu. Jei Feritino lygis yra žemas, tikrai padės šios žolės: geltonoji doka (Rumex crispus), spirulina ir ekologiškų vynuogių sultys. F67 ir arba F-25 Formulės NĖŠTUMUI Nuo rytinio pykinimo: 30gr pipirmėtės 60gr Wild yam Virkite 1400ml vandens 20 minučių. Gerkite po 1 arbatinį šaukštelį, ištirpintą vandenyje, 3–4 kartus per dieną. Kartais pusės laimo sultys, išspaustos į vandenį ir išgertos atsikėlus, padeda skatinti tulžies išsiskyrimą ir sumažinti rytinį pykinimą. Augalinio Kalcio arbata: lygiomis dalimis: ramunėlių, borago, taukės, avižų šiaudų. Gerti kaip užpilą 2–3 kartus per dieną. Kalcio trūkumą gali rodyti galvos skausmai ir (arba) kojų mėšlungis. Nėštumo arbata: lygiomis dalimis: Raudonųjų aviečių, taukės, pipirmėčių Gerti kaip užpilą vietoj geriamojo vandens. „Squaw“ arbata (gimdos stiprinimui ir persileidimo prevencijai): 30gr beth (Trillium erectum) šaknies 30gr False unicorn šaknies (aletris farinosa), labai brangus ir vertingas didžiulę paklausą tutintis augalas, 30gr Black haw (Viburnum prunifolium) 30gr squawvine (Mitchella repens) 30gr squawweed (senecio aureus) Sumaišykite su 1,893 ml vandens, virinkite, kol liks pusę tūrio. Gerkite po 1–2 puodelius per dieną. Nuo anemijos: lygiomis dalimis: Geltonojo doko, Taukės, Raudonųjų aviečių Geltonąjį doką virinkite vandenyje 20 minučių, tada užpilkite kitomis žolėmis. Gerkite po vyno taurę 3–4 kartus per dieną kartu su vitaminu C. Sunkiais atvejais kasdien vartokite 1 mg folio rūgšties. Kraujo formavimo mišinys: lygiomis dalimis: Pienių šaknis, Geltonasis dokas, Šliaužiančioji tramažolė Graund ivy (Glechoma hederacea) Gerkite kaip užpilą po vieną puodelį per dieną.

Trečiasis tomas – 8 leidinys ŽOLĖS NĖŠTUMO IR GIMDYMO METU – II dalis ĮVAIRIOS ŽOLĖS Dabar aptarsime kai kurias atskiras žoles ir jų naudojimą nėštumo bei gimdymo metu. Alfalfa (Liucerna) Liucerna gausiai auga visame pasaulyje. Ji turi šaknį, kuri, ieškodama vandens, įsiskverbia į dirvą net iki 70 pėdų ar daugiau. Mineralų, kuriuos augalas pasisavina iš tokio didelio gylio, yra daugiau nei tų, kuriuos augalas gali gauti iš žemės paviršiaus. Iš tiesų, liucerna turi visų žinomų vitaminų ir mineralų. Be to, joje yra dauguma būtinų amino rūgščių. Tai tobulas maistas. Jei būsima mama pasinaudotų šia Dievo duota žolele, ji retai kada kentėtų nuo nepakankamos mitybos, kuria šiandien kenčia tiek daug mūsų neišsilavinusių moterų. Liucerna taip pat turi hormonų. Šiuos hormonus panaudoja hipofizė. Tai liauka, reguliuojanti gimdymą. Labai svarbu, kad ši liauka būtų puikios būklės. Lucernoje esantis vitaminas K yra medžiaga, vadinama „krešėjimo faktoriumi“. Daugelį nereikalingų kraujavimų galima išvengti kasdien vartojant lucernos arbatą arba tabletes nėštumo metu. Po gimdymo lucernos tablečių vartojimas palengvins gimdos gijimą. Moterims, kurios neturi daug pinigų prabangiems vitaminams ir maisto papildams (ir net toms, kurios turi), vertėtų kasdien vartoti ne mažiau kaip 15 liucernos tablečių. Liucerna taip pat yra gerai žinoma kaip inkstų valiklis. Squaw Vine (Mitchella Repens) Šis augalas nuo seno buvo mėgstamas Šiaurės Amerikos indėnų moterų. Jos gerdavo jo arbatą nėštumo metu, siekdamos užtikrinti lengvą gimdymą. Visiems gerai žinomos istorijos apie šias nepaprastai sveikąsias moteris, kurios pagimdžiusios tą pačią dieną jau galėdavo atsistoti ir grįžti prie įprastų veiklų. Šį augalą paprastai vartodavo keletą savaičių prieš gimdymą. Jonažolė (Hypericum Perforatum) Šis vertingas augalas veikia nervų sistemą. Jį dažnai naudoja akušerės, siekdamos palengvinti gimdos skausmus po gimdymo. Jį galima vartoti arbatos arba kapsulių pavidalu. Blue Cohosh (Caulophyllum Thalictroides) Mėlynoji kohoša yra puikus emmenagogas. Ji yra geresnė alternatyva vaistams, kurių sudėtyje yra ergotino ar pitocino, siekiant paspartinti gimdymą tais atvejais, kai gimdymo uždelsimas kyla dėl silpnumo, nuovargio ar nervinės energijos trūkumo. Įspūdingiausia šio augalo savybė yra tai, kad „jis nesukelia priešlaikinio gimdymo“ ir veikia gimdą tik tada, kai kūdikis jau turi gimti. Lady's Slipper Root (Cypripedium pubescens) jei tik įmanoma gauti. Tai puikus skausmą malšinantis ir nervų sistemą stiprinantis augalas. Jį galima saugiai vartoti gimdymo metu, siekiant sumažinti stresą ir galimą skausmą. Jis veikia greičiausiai, kai vartojamas kaip arbata. Koliko skausmų ir pogimdyminių skausmų atveju gali padėti tokia formulė: 3 dalys lady's slipper 2 dalyswild yam 1 dalis ginger Paruoškite užpilą. Leiskite jam mirkti 20 minučių. Capsella bursa-pastoris. Šis augalas yra vienas iš svarbiausių akušerėms. Jis naudojamas vidiniams kraujavimams organizme sustabdyti. Jei po gimdymo prasideda kraujavimas, Kapsella yra tikra Dievo dovana, kurią verta turėti po ranka. Paprastai ji vartojama kaip karšta arbata. Kajenas Capsicum taip pat žinomas kaip kraujavimą stabdantis augalas. Mūsų vietinės akušerės jį naudoja gėrime, pagamintame iš obuolių sidro acto, distiliuoto vandens ir medaus pagal skonį. Jos duoda jį moterims, kurioms gali prireikti papildomų jėgų, kad ištvertų gimdymą. Kajenas padeda išbristi iš šoko. Kajeno pipirų tinktūra taip pat buvo naudojama tais atvejais, kai kūdikiui buvo sunku kvėpuoti. Keletas tinktūros lašų ant liežuvio paskatino (arba išgąsdino) kai kuriuos kūdikius įkvėpti pirmąjį gilų kvėpavimą. Kajeno vartojimas nėštumo metu gali duoti tik naudos. Jis padės išlaikyti aukštą kalcio lygį, suteiks vitamino A ir stimuliuos kraujotaką. Alyvuogių aliejus Tarp gimdymo reikmenų reikėtų laikyti neatidarytą alyvuogių aliejaus butelį. Jis palengvina kūdikio galvutės išstūmimą, jei tepamas ant tarpvietės.