Jolanta Blazyte

KAIP REIKĖS GYVENTI, JEI BUS „NE TAS“? Kaip juokavo JAV ekonomistas Kolumbijos universiteto profesorius Jeffrey Sachs, „Amerikoje niekada nebuvo valdžios perversmų tik todėl, kad čia nebuvo Amerikos ambasados...“ Deja, nors Amerikoje ir iki šiol nėra Amerikos ambasados, bet neramumai šioje šalyje bręsta. Kai Niujorko teismas pagrindinį kandidatą į JAV prezidentus D. Trumpą pripažino kaltu, šalyje įtampa pradėjo kaisti iki raudonumo. „D. Trumpo šalininkai savo socialiniuose tinkluose kviečia šalyje organizuoti revoliuciją, panaudojant jėgą“ - rašo Reuters https://www.reuters.com/world/us/trump-supporters-call-riots-violent-retribution-after-verdict-2024-05-31/ Gera žinia yra ta, kad šis teismo sprendimas dar labiau padidino JAV piliečių pasiryžimą palaikyti D. Trumpą, todėl gali būti apsieita ir be revoliucijos. Po nuosprendžio paskelbimo į D. Trumpo sąskaitą per vieną naktį subyrėjo 53 milijonai dolerių. Tuo tarpu asmeniškai aš labai nerimauju dėl to, kaip mūsų valdžios jautruoliai ir visi tie, kurie bučiavo J. Bideno automobilio ratais išraižytą Vilniaus asfaltą, pakels D. Trumpo išrinkimą JAV prezidentu. Turbūt lėks į Ameriką daryti tvarkos? Bet, ups, Amerikoje juk nėra Amerikos ambasados. O kaip be jos tą tvarką padaryti? Ir dar ne viskas. Dar reikės kažkaip į vietą pastatyti ir D. Trumpo vaikus, kurie visada kalba „ ne taip, kaip reikia“ ir „ne taip, kaip reikalauja LRT protokolai“. Štai, pavyzdžiui D. Trumpo sūnus D. Trump Jr. nevengia pasirodyti Tucker Carlson laidose ir skelia baisiau, nei koks vatnikas. Cituoju: „ Mes esame ant trečiojo pasaulinio karo slenksčio ir būsime priversti kariauti su galingiausia branduoline valstybe Rusija. Mes leidžiame kažkokiam tai bičui, kuris kažkada buvo kažkoks aktorius, atakuoti Rusijos teritoriją JAV pagamintomis raketomis ir provokuoti Trečiąją pasaulinį karą?? O gal čia koks nors dėmesį nukreipiantis manevras prieš JAV prezidento rinkimus, kaip kad buvo ir prieš ketverius metus su ta Covid pandemija, kuri padėjo J. Bidenui laimėti?“ Ir dar apie Ukrainą: „ Visiškai neaišku, ką reiškia ta Ukrainos pergalė. Ukrainos žemes jau pradėjo pardavinėti užsienio investuotojams, ją greitai užpildys imigrantais ir po 50 metų Ukrainos, kaip nacijos, apskritai neliks. Amerika Ukrainą išdavė, kaip nė vieną kitą šalį.“ https://tuckercarlson.com/tucker-show-donald-trump-jr Žodžiu, jei tik D. Trumpas taps JAV Prezidentu, tai net neįsivaizduoju, kaip šį reiškinį išgyvens mūsų teisingos tiesos nešėjai.... Ir panašu, kad D. Trumpas juo taps. Net jei jam teks dirbti iš kalėjimo – JAV įstatymai tokią galimybę numato.

SUMAIŠTIS Izraelio premjeras B. Netanyahu atsidūrė padėtyje, kurią galima pavadinti maždaug taip: „Eisi į karę – gausi į galvą. Eisi į dešinę – gausi į galvą. Eisi pirmyn – gausi į galvą. Eisi atgal – gausi į galvą“. Šiuo metu jis tiek savo šalies viduje, tiek iš JAV pusės patiria vis didėjantį spaudimą daryti taikos susitarimus. Tačiau ultradešinieji Netanyahu vyriausybės ministrai grasina pasitraukti iš koalicijos ir sugriauti vyriausybę, jei B. Netanyahu pritars J. Bideno pasiūlytam taikos planui. https://www.youtube.com/watch?v=afE6PUqstkY (Na, tuo metu, kai priverdi tiek košės, prarasti įtakingą postą ir likti su niekuo yra šiek tiek baugoka.) Nu, bet grįžtame į Lietuvą: tai kokius dabar FB rėmelius mums patars kabintis Lietuvos užsienio politikos formuotojai? Ką palaikome? Izraelį ar Ameriką? Nes jei kurią dieną ko nors nepalaikysim, tai nebežinosim kaip ir gyventi toliau...

LRT transliuotojas eilinį kartą meluoja ir neraudonuoja. Šį kartą - apie taikos eitynes Vengrijoje. Bėda tik ta, kad ten dalyvavo ir lietuvių delegacija ir viena "nesisteminė" televizija - taigi viską matė, suskaičiavo, nufilmavo ir parodė savo žiūrovams. O aš ir vėl esu priversta savo mokesčiais išlaikyti melagius. Nesąmonė kažkokia. https://77.lt/lrt-skleidzia-mela-apie-vengrijoje-vykusias-taikos-eitynes

GABRIELIUS IR KITI ERELIAI Lietuvos Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis „Strikes Again“. Šį karą Vokietijos ZDF kanale. Toks įspūdis, kad Vakarų žiniasklaida tampo jį kaip klouną, bet paklausykime.... Esminiai G. Landsbergio žodžių „perlai“: 1. Pati geriausia idėja, kurią aš jums galiu pasiūlyti – tai palaikyti Ukrainą tol, kol ji laimės. (P.S. Šiaip Ukrainoje jau š*kna. Ir su visu Vakarų palaikymu, kuris anksčiau vadinosi „padėsime tiek, kiek reikės). 2. Jeigu NATO siųs savo karius į Ukrainą, tai NATO šalys nebus įtrauktos į tiesioginį konfliktą su Rusija. (P.S. Ech, gaila kad NATO vadovybė jau dvejus metus to nežino...) 3. Ukrainos palaikymo raudona linija labai paprasta: tol, kol rusai paliks Ukrainos teritoriją. (P.S. Rusai teritorijos vis nepalieka, atvirkščiai – veržiasi gilyn. Būtų nebloga idėja raudonas linijas perstumti link branduolinio Armagedono ir ant savo antkapių užsirašyti „mes buvome teisūs“) 4. Vakarų šalių leidimas savo ginklais atakuoti Rusijos teritoriją tiesioginio konflikto su Rusija neiššauks, atvirkščiai, sumažins įtampas. (P.S. Putinas tik ir laukia, kada link Kremliaus pradės skristi NATO raketos. Pažiūrės į tas raketas ir taps ramus). https://www.zdf.de/nachrichten/politik/ausland/nato-waffen-litauen-ukraine-krieg-russland-100.html Tarsi Lietuvai Gabrieliaus būtų maža, mes turime ir dar du užsienio politikos guru – Matą ir Žygimantą – siekiančius Taivano nepriklausomybės. Tik štai Kinijos gynybos ministras prieš keletą dienų pareiškė, kad visos išorinės jėgos, kurios siekia Taivano nepriklausomybės, galų gale ateis prie susinaikinimo. https://edition.cnn.com/2024/06/01/china/dong-jun-china-defense-minister-shangrila-intl-hnk/index.html Bet šiaip pas mus tai viskas „čiki“: Kinija jau nugalėta, ant dienų „įkalsim“ ir Rusijai. Juk kitaip ir būti negali, turint tokius užsienio politikos erelius.

LAVONMAIŠIAI NEIŠGELBĖS? Asia Times rašo: „ NATO lyderiai bijo Ukrainos griūties. Kai jie spėlioja, ką Rusija darys toliau, jie nebeturi opcijų Ukrainos išsaugojimui. NATO karių siuntimas nedideliais kiekiais nėra sprendimas. Tai reiškia tik tiek, kad Europa greitai bus užpildyta lavonmaišiais“. P.S. kiek pamenu, koronapsichozės metu vyriausybė tų lavonmaišių buvo prisipirkusi tūkstančiais. https://asiatimes.com/2024/06/nato-flirting-with-war-and-extinction-in-ukraine/

Vokietijos parlamentas sušvelnino bausmes už vaikų pornografijos platinimą. Buvo atsižvelgta į pedofilus ginančios organizacijos reikalavimus. Žodžiu, tas, kur iš LR Seimo ir kur su žaliais akiniais, Vokietijoje turėtų būti saugesnis :)

Pagaliau JAV prezidentas gavo naudingą dovaną - galvos šalmą. Dabar nors nebesitrankys savo galvos, kai kritinės nuo laiptų.

Taip ir nesupratau, kuris iš jų čia serga???😕

Pirmoji pažintis su pasauliu: "O sh....., kur aš čia papuoliau?" 😂

AČIŪ TIEMS, KURIEMS BANDOJE NEBEĮDOMU. Įtampa Lietuvos visuomenėje kaista. Pagreitį įgaunantis įvairiausių rinkimų maratonas cunamio stiprumu į paviršių iškelia tai, ko jau niekaip nebepavyksta paslėpti po „kultūringo, išsilavinusio ir aukštų pajamų“ piliečio „brandu“. Patyčios, agresija, kitaminčių niekinimas, valdžios desperacija ir į visas puses besiplaikstančios „vatnikų“ etiketės tampa tarsi atributais kažko tokio, kas turi pasiekti dugną ir vėliau staigiai kilti į viršų. Toks visuomenės susiskaldymas, kokio, rodos, dar nebuvo nuo ledynmečio laikų, sukuria jausmą, kad didžiulė meška, iki šiol laikiusi Lietuvos iliuzinės ramybės pamatus, pamažu keliasi iš miego. Ir judina sistemines konstrukcijas, kurios, pagal „sisteminių inžinierių“ skaičiavimus, turėjo gyvuoti per amžių amžius. Dar 1956 metais filosofas Giunteris Andersas parašė pranašingą pastebėjimą apie bandos suformavimą. Taip ir įvyko. Tačiau gerb. filosofas nenuspėjo vieno – viskas šiame pasaulyje yra nepastovu. Bandos gyvavimo laikas – taip pat. O laikas, panašu, jau artėja prie pabaigos. Lėtai, bet artėja. Štai 1956 m Giunterio Anderso rašytos mintys: „ Kad nugesinti bet kokį sukilimą, nereikia naudoti prievartos. Hitlerio naudoti metodai paseno. Užtenka sukurti stiprią kolektyvinę nuomonę, kad pati sukilimo idėja net neatsirastų žmonių galvose. Reikia formuoti žmonių mąstymą nuo pat gimimo, ribojant jų įgimtus biologinius įgūdžius. Paskui susiaurinti švietimą iki profesinių įgūdžių ugdymo. Neišsilavinęs žmogus turi ribotą pasaulėžiūrą ir kuo labiau jo veikla koncentruojasi ties rutina, tuo labiau siaurėja jo mąstymas ir tuo labiau menksta sukilimo poreikis. Svarbiausia – gyventi be filosofijos. Čia mes taip pat turime naudoti įtikinėjimo, o ne prievartos jėgą: mes per TV masiškai transliuosime pramogines laidas, nukreiptas tik į emocijas ir instinktus. Protai bus užimti tuo, kas yra žaisminga, bet nenaudinga. Seksualumą mes padarysime prioritetu žmogaus interesų lauke. Juk nėra geresnio socialinio trankvilizatoriaus. Mes išbrauksime svarbiausias žmogaus egzistencijos dalis, išjuoksime viską, kas yra vertinga, pastoviai propaguosime lengvabūdiškumą ir darysime taip, kad viešumo euforija asocijuotųsi su žmogiškos laimės etalonu ir laisvės pavyzdžiu. Tokiu būdu vienintele baime, kurią mums reikės palaikyti, taps išmetimo iš sistemos baimė. Su tokiu būdu suformuotu masiniu žmogumi reikia ir elgtis taip, kaip su tuo, koks jis yra: kaip su karve ir ganyti jį, kaip bandos elementą. Viskas , kas veda į jo proto aiškumo apatiją, yra vadinama visuotiniu gėriu. Ir viską, kas galėtų tą žmogų pažadinti, būtina išjuokti, niekinti ir su tuo kovoti. Bet kuri doktrina, kuri verčia abejoti sistema, turi būti įvertinta, kaip kenksminga, teroristinė, o tuos, kurie tą doktriną palaiko, reikia vadinti teroristais“. *********** Šį tekstą jau esu publikavusi anksčiau. Tada mano išvada buvo tokia: „banda suformuota. Taškas“ Dabar suprantu, kad su šia išvada labai klydau. Jokio taško nėra. Procesas vyksta ir vis daugiau žmonių, nusispjovę į savo baimes būti išmestiems iš bandos bei „vatnikų“ etiketes, kalba tai, ką turi kalbėti. Nes supranta, kad prisitaikėliškas tylėjimas veda link katastrofos. Kad ir kaip TV dėžė jų mąstymą norėtų nužeminti iki instinktų lygmens, bet vis daugiau žmonių užduoda sau klausimus: „o kokia mano gyvenimo prasmė?“, „o ką aš šioje žemėje, po galais veikiu?“ ir pan. Džiaugiuosi, kad mano bendraminčių ratas plečiasi. Tų kurie išeina iš bandos. O gal joje net nebuvo. Šiaip aš pati ten buvau, ir nebijau to pripažinti. Nes nepripažinus, neįmanoma išeiti. Čia, turbūt, kažkas panašaus, kaip būna alkoholikui. O išėjus – laisvė. Ta tikroji, o ne lozunguose rašyta. Ir pakylėjimo jausmas - toks koks būna pažvelgus į kalendorių ir supratus, kad prasidėjo vasara.