AdeQatus™ Kanalas

Turtingas tas, kuris gali vaikščioti basas po rasą savo žemėje ---- Miestai pasmerkti prarasti savo dominuojančią padėtį. 1. Tai kas anksčiau buvo suvokiama kaip su megapoliais siejamas prestižas ir statusas, praranda savo patrauklumą. Šiandien turtingieji renkasi žemės sklypus nuošaliose vietose, o ne daugiaaukščius butus. Jie suprato, kad tikroji vertė slypi ne kvadratūroje, o nepriklausomybėje. 2.⁠ ⁠Vakarai jau pradėjo šį perėjimą. Elitas nebesiekia miesto gyvenimo. Miestai simbolizuoja kontrolę, priklausomybę nuo infrastruktūros, minias, šurmulį ir triukšmą. Turtingi žmonės renkasi kurti savo autonomines erdves, aprūpintas vandeniu, energija, maistu ir saugumu. Jie siekia visiškos nepriklausomybės nuo socialinių sistemų, nes praranda tikėjimą jų stabilumu. 3.⁠ ⁠Miestas tampa buveine tiems, kurie priversti likti arti finansinių srautų. Tai apima aptarnaujantį personalą, išlaikytinius ir tuos, kurie negali palikti miesto dėl prisirišimų. Tai ne mirties nuosprendis, o naujas vaidmenų pasiskirstymas. Ryškėja aiškus skirtumas: tie, kurie siekia laisvės, palieka miestus ir plėtoja žemę. Tie, kurie gyvena dėl išlikimo, lieka miestuose. Šis atotrūkis tik didės. 4.⁠ ⁠Žemės ūkis tampa nauja turto forma. Maistas yra ne tik prekė, tai kontrolės įrankis. Kas kontroliuoja maisto gamybą ir saugojimą, tas kontroliuoja ir jo judėjimą. Akcijos, kriptovaliutos ir tendencijos užleidžia vietą tam, ką galima užauginti ir išsaugoti. Štai kodėl elitas pereina prie žemės ūkio sektoriaus ne dėl ūkininkavimo, o siekdamas sukurti ateitį, kurioje miestai praras savo dominuojančią padėtį. 5.⁠ Tai ne trumpalaikė mada, o paradigmos pokytis. Kai sistema pradeda žlugti, išgyvena ne tie, kurie užima aukštas pareigas, o tie, kurie sugeba patys save aprūpinti. Kuo greičiau tai suprasite, tuo didesnė jūsų tikimybė būti tų, kurie kuria, o ne tų, kurie laukia likučių, pusėje. Kas nutiks, kai miestai nustos būti pamatu? Ateities turtas yra hektaras, o ne aukštas bute. [Išminties Lobynai] FB

☝🏻Bendram išprusimui Birželio 13 diena – 164-oji metų diena.. Iki Naujųjų metų lieka 202 dienos. Antaninės (Šv. Antano Paduviečio diena) – tai birželio 13-ąją minima tradicinė lietuvių šventė ir vardadienis. Istoriškai ši data žymi šienapjūtės pradžią, todėl dar vadinama šienpjovių švente. Ta proga visoje šalyje, o ypač kaimo bendruomenėse, buvo rengiami folkloro vakarai. Šventės šaknys ir tradicijos apima šiuos pagrindinius aspektus: Šv. Antanas Paduvietis > Katalikų bažnyčioje šventasis gerbiamas kaip prarastų daiktų globėjas Liaudies papročiai > Nuo Antaninių kaimuose prasidėdavo šienapjūtė ir jaunimo naktigonės. Buvo tikima, kad šią dieną nupjauta žolė greičiau atželia Vardadieniai > Birželio 13-ąją vardadienius švenčia visi Antanai ir Antaninos. Taigi, sveikinu visus Antanus ir Antaninas! Gyvus ir negyvus! 😉

Madonna - lazerinė šiknaskylės darbotvarkė☝🏻

Tyrimas rodo, kad apsauginių kremų nuo saulės naudojimas yra susijęs su žymiai didesne kelių odos vėžio rūšių rizika JK biobanko, kuriame dalyvavo daugiau nei 470 000 žmonių, analizė parodė, kad apsauginių kremų nuo saulės naudotojams kyla žymiai didesnė rizika susirgti: - MELANOMA: +292 % - BAZALINĖ LĄSTELĖ: +140 % - PLOKŠČIOLĄSTELĖ: +126 % Tai nutinka, kai po visą kūną tepate greitai absorbuojamas hormonų veiklą ardančias chemines medžiagas ir tuo pačiu metu blokuojate vitaminą D – vieną iš pagrindinių organizmo apsaugos nuo vėžio mechanizmų. Šie ryškūs vėžio signalai išliko net ir atsižvelgus į pagrindinius odos vėžio rizikos veiksnius: amžių, lytį, odos tipą, gebėjimą įdegti, nudegimų saulėje istoriją, saulės lempų naudojimą ir laiką, praleistą lauke. X

Tokių reiškinių vis daugės, vis anksčiau planuojamų ir organizuojamų VISAM pasauliui, nes yra public accept'as 🤷🏻 📍HAARP praneša - El Ninjo oficialiai prasidėjo: pasaulis gali sulaukti dar vienų rekordinių metų

☝🏻Žmonės perka ne kvadratinius metrus > jie perka emociją Pardavimų formulė 😉

😈 Neo valymo paslaugos | Neo's Cleaning Service DUST

'Penktasis Šurikamentas' pramogai 😎

Legendinis video, kaip Parkinsono sindromu sergantis žmogus, pabando medicininę kanapę 🚬

Mopedinis dronas kainuoja kapeikas, palyginus su vienu oro policijos šūviu jam sunaikinti. Jai pataiko iš pirmo karto... 😃 O dar kur kuras nuo Šiaulių iki Latvijos Rytų..? 🫣 Ir toliau remkit Gerovės Valstybės gynybą! ——— Vienas oro policijos NATO naikintuvo raketos šūvis (pavyzdžiui, vidutinio nuotolio oras–oras raketos AMRAAM) kainuoja nuo 1 iki maždaug 3 milijonų eurų. Konkreti suma priklauso nuo karinės amunicijos tipo ir komplektacijos. Štai kiek apytiksliai kainuoja pagrindinė naikintuvų ir oro gynybos ginkluotė: AMRAAM raketa: viena tokia moderni raketa, kurią naudoja NATO pilotai, įkainojama apie 1,1 mln. JAV dolerių, o naujesnių modifikacijų kaina gali siekti ir 2–3 mln. eurų. 📍Latvijoje NATO naikintuvai numušė droną

Tiesiog pasiskiepykit ir viskas. Maža ką... 🤷🏻 Beje, dirbtinis intelektas jau kurį laiką kuria vakcinas. O ateityje galėtų teisėjauti ir valdyti Valstybę... link to ir einama. 📍Dirbtinis intelektas padėjo sukurti naujus skiepus: galėtų apsaugoti nuo nežinomų virusų

Ką norit sakykite, vadinkite mane žmudu, bet Gardinui pavydžiu juodai. Čia tris dienas vyksta visų tautų, kurių atstovai gyvena Baltarusijoje, festivalis. Taikiai ėjo, šoko, dainavo savo tautiniais rūbais pasipuošė vienoje kolonoje ukrainiečiai, rusai, lenkai, estai, viso 50 tautybių. Netgi žydai ir palestiniečiai. Na, sakysite - Batkos propaganda, bet kas pas mus? Tuo pačiu metu gausiai paremti ES ir Vilniaus savivaldybės žygiavo mūsų "ateitis" - išsimaliavoję gėjai. Ir ką tautiškai nusiteikusiems litovcams galvoti? FB

Niurnbergo kalėjime jis ištarė frazę, kuri iki šiol skamba šaltai ir bauginančiai. Po Antrojo pasaulinio karo, vykstant Niurnbergo procesui, Hermannas Göringas buvo vienas aukščiausių nacistinės Vokietijos vadovų, laukęs nuosprendžio kalėjime. Hermannas Göringas (1893–1946) buvo Pirmojo pasaulinio karo lakūnas asas, vienas artimiausių Adolfo Hitlerio bendražygių, Reicho maršalas, „Luftwaffe“ kūrėjas ir vienas svarbiausių Trečiojo Reicho veikėjų. Nacių valdymo metais jis užėmė aukščiausius valstybės postus ir buvo laikomas vienu galingiausių žmonių Vokietijoje. Būtent kalėjime, ne teismo salėje ir ne teisėjų akivaizdoje, o privačiame pokalbyje su amerikiečių psichologu Gustavu M. Gilbertu, jis išsakė mintį, kuri verčia susimąstyti ir šiandien. Tai įvyko 1946 m. balandžio 18 d. Vėliau šis pokalbis buvo aprašytas knygoje „Nuremberg Diary“. Jo žodžių esmė buvo labai paprasta: paprasti žmonės nenori karo. Jie nenori prarasti savo sūnų. Nenori slėptis nuo bombų. Nenori bado, baimės ir griuvėsių. Tačiau, pasak Göringo, valdžia gali įtraukti tautą į karą, jei įtikins žmones, kad jie yra puolami arba jiems gresia mirtinas pavojus. O tuos, kurie priešinasi karui, galima paskelbti priešais, išdavikais arba grėsme valstybei. Psichologas jam paprieštaravo: demokratijoje žmonės turi balsą, turi atstovus ir galimybę daryti įtaką sprendimams. Tačiau Göringas tvirtino, kad jei baimė pakankamai stipri, toks mechanizmas gali veikti bet kurioje šalyje. Būtent todėl šis pokalbis ir šiandien kelia nerimą. Ne todėl, kad jis pateisina Göringą. Ne todėl, kad nuima kaltę. Ne todėl, kad nusikaltėlius paverčia „išmintingais stebėtojais“. Ne. Jis baugina tuo, kad atskleidžia patį mechanizmą. Kaip baimė paverčiama ginklu. Kaip kalba naudojama visuomenei paruošti smurtui. Kaip „tėvynės gynyba“ gali tapti agresijos pateisinimu. Kaip žmonės priverčiami priimti tai, ko patys niekada nenorėtų. Karai prasideda ne tik tada, kai nuaidi pirmieji šūviai. Jie prasideda anksčiau. Nuo kalbų. Nuo plakatų. Nuo „priešų“ paieškų. Nuo nuolatinio kartojimo, kad pavojus jau prie slenksčio. Nuo tų, kurie užduoda klausimus, žeminimo. Nuo kalbos, kuri pamažu pripratina visuomenę prie minties, kad smurtas yra neišvengiamas. 1946 m. spalio 1 d. Niurnbergo tribunolas Hermanną Göringą pripažino kaltu dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų taikai ir nusikaltimų žmoniškumui bei nuteisė mirties bausme pakariant. Tačiau 1946 m. spalio 15 d., likus kelioms valandoms iki numatytos egzekucijos, jis nusižudė kalėjimo kameroje prarijęs cianido kapsulę. Jo gyvenimas baigėsi kalėjime, o Trečiasis Reichas, kurį jis padėjo kurti, buvo sunaikintas. Tačiau ši frazė liko istorijoje. Ne kaip pasiteisinimas. O kaip perspėjimas. Nes pavojingiausi režimai dažnai prasideda ne nuo tankų. Jie prasideda nuo baimės. Ir nuo žmonių, kurie vieną dieną nustoja klausti: „Kam naudinga, kad mes bijotume?“ Niurnbergo istorija primena, kad kritinis mąstymas nėra taikos laikų prabanga. Tai viena svarbiausių apsaugų nuo istorijos tamsos pasikartojimo.