Lietuvos Monarchistai
الذهاب إلى القناة على Telegram
„Lietuva, Tėvyne mano! Tu esi lyg sveikata – tik tas supranta, kiek esi brangi, kas tavęs neteko.“ — Adomas Mickevičius
إظهار المزيد244
المشتركون
لا توجد بيانات24 ساعات
-17 أيام
-130 أيام
جاري تحميل البيانات...
القنوات المماثلة
لا توجد بيانات
هل تواجه مشاكل؟ يرجى تحديث الصفحة أو الاتصال بمدير الدعم الخاص بنا.
سحابة العلامات
الإشارات الواردة والصادرة
---
---
---
---
---
---
جذب المشتركين
يوليو '26
يوليو '26
+2
في 1 قنوات
يونيو '26
+3
في 0 قنوات
Get PRO
مايو '26
+14
في 0 قنوات
Get PRO
أبريل '26
+10
في 0 قنوات
Get PRO
مارس '26
+4
في 0 قنوات
Get PRO
فبراير '26
+7
في 0 قنوات
Get PRO
يناير '26
+19
في 0 قنوات
Get PRO
ديسمبر '25
+9
في 0 قنوات
Get PRO
نوفمبر '25
+6
في 0 قنوات
Get PRO
أكتوبر '25
+12
في 0 قنوات
Get PRO
سبتمبر '25
+2
في 1 قنوات
Get PRO
أغسطس '25
+7
في 0 قنوات
Get PRO
يوليو '25
+17
في 0 قنوات
Get PRO
يونيو '25
+8
في 0 قنوات
Get PRO
مايو '25
+6
في 0 قنوات
Get PRO
أبريل '25
+16
في 1 قنوات
Get PRO
مارس '25
+21
في 0 قنوات
Get PRO
فبراير '25
+16
في 0 قنوات
Get PRO
يناير '25
+40
في 2 قنوات
Get PRO
ديسمبر '24
+52
في 0 قنوات
Get PRO
نوفمبر '240
في 0 قنوات
Get PRO
أكتوبر '240
في 1 قنوات
Get PRO
سبتمبر '24
+22
في 0 قنوات
Get PRO
أغسطس '240
في 0 قنوات
Get PRO
يوليو '24
+26
في 0 قنوات
Get PRO
يونيو '240
في 0 قنوات
Get PRO
مايو '24
+13
في 0 قنوات
Get PRO
أبريل '240
في 1 قنوات
Get PRO
مارس '240
في 0 قنوات
Get PRO
فبراير '24
+102
في 0 قنوات
| التاريخ | نمو المشتركين | الإشارات | القنوات | |
| 16 يوليو | 0 | |||
| 15 يوليو | 0 | |||
| 14 يوليو | 0 | |||
| 13 يوليو | 0 | |||
| 12 يوليو | 0 | |||
| 11 يوليو | 0 | |||
| 10 يوليو | 0 | |||
| 09 يوليو | 0 | |||
| 08 يوليو | 0 | |||
| 07 يوليو | +1 | |||
| 06 يوليو | +1 | |||
| 05 يوليو | 0 | |||
| 04 يوليو | 0 | |||
| 03 يوليو | 0 | |||
| 02 يوليو | 0 | |||
| 01 يوليو | 0 |
منشورات القناة
Sveikiname visus su Jo Didenybės Karaliaus Mindaugo 773-iosiomis karūnavimo metinėmis!👑
Monarchistai | Paremti | Susisiekti
| 2 |  Lietuvos žemėlapis su pažymėtais piliakalniais.🗺
1928–1932 m.
Monarchistai | Paremti | Susisiekti | 80 |
| 3 |  Kunigaikštystės dukra⚜️
Konstancija Skirmuntaitė gimė 1850 m. senoje Skirmuntų giminėje, kurios šaknys buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje siekė net XIII amžių. Nors augo lenkiškai kalbančioje bajorų aplinkoje Pinsko krašte, save ji pirmiausia laikė ne lenke, o istorinės Lietuvos žmogumi. XIX a. pabaigoje, Skirmuntaitė atvirai pabrėžė savo ryšį su Lietuva ir senąja LDK tradicija. Ji priklausė tai kartai, kuri save laikė paskutiniaisiais senojo krašto piliečiais.
Neturėdama formalaus istorinio išsilavinimo, Konstancija parašė kelis istorinius veikalus apie Lietuvos praeitį. Savo darbuose ji ypatingai aukštino Mindaugą, Vytautą Didįjį ir ankstyvąją Lietuvos valstybę, o jos knygos apie Lietuvos istoriją buvo verčiamos ir skaitomos tarp lietuvių tautinio atgimimo veikėjų. Ji aktyviai bendravo su Jonu Basanavičiumi, Adomu Jakštu, buvo Lietuvių mokslo draugijos narė ir nuolat rašė ne tik lenkų, bet ir lietuvių spaudai.
Skirmuntaitė priklausė Krajowcy judėjimui ir tikėjo, kad žmogaus tapatybę lemia ne tik kalba, bet ir ištikimybė savo kraštui. Nors pati kasdien kalbėjo lenkiškai, ji save vadino lietuve ir ne kartą kritikavo tiek lenkų, tiek lietuvių kraštutinį nacionalizmą. 1914 m. ji net išleido lietuvišką brošiūrą, kurioje ragino žmones nevertinti savo istorijos vien pagal kalbą. Laiškuose Basanavičiui ji save net vadino „paskutine mohikane“ – viena paskutiniųjų senosios Lietuvos žmonių.
Po Pirmojo pasaulinio karo, kai Lietuva ir Lenkija pasirinko skirtingus kelius, Skirmuntaitė atsidūrė tarp dviejų pasaulių. Ji kritikavo Želigovskio veiksmus Vilniuje ir neslėpė nusivylimo tuo, kaip nyksta senoji LDK pilietinė idėja. 1934 m. mirus Konstancijai Skirmuntaitei, su ja simboliškai baigėsi ir viena paskutinių bajorų kartų, kuri save laikė ne tik lenkais ar lietuviais, bet pirmiausia – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmonėmis.
Monarchistai | Paremti | Susisiekti | 135 |
| 4 |  +3Antalinos, Utenos, Kuktiškių ir Siesikų dvaro rūmai, pavaizduoti bajoro Mečislovo Jaloveckio piešiniuose🎨
1950–1962 m.
Monarchistai | Paremti | Susisiekti | 112 |
| 5 |  Vilniaus siela🕯
Liudvikas Abramovičius gimė 1879 m. Maskvoje senoje bajorų šeimoje, tačiau savo tikraisiais namais visą gyvenimą laikė ne Rusiją ar Lenkiją, o Vilnių ir istorinę Lietuvą. Jaunystėje persikėlęs į Vilnių jis greitai įsitraukė į intelektualinį ir politinį miesto gyvenimą. Abramovičius priklausė tai kartai, kuri save laikė paskutiniaisiais senosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmonėmis – žmonėmis, kuriems Vilnius buvo ne tik miestas, bet ir istorinės valstybės širdis.
Didžiąją gyvenimo dalį jis paskyrė spaudai, istorijai ir politikai. 1912 m. jis tapo Vilniuje leidžiamo laikraščio „Przegląd Wileński“ redaktoriumi. Per savo leidinius Abramovičius gynė mintį, kad buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės neturi būti skaldomos pagal kalbą ar tautybę. Dėl tokių pažiūrų jo leidiniai ne kartą buvo konfiskuojami tuometinės Lenkijos valdžios.
Po Pirmojo pasaulinio karo, kai Vilniaus klausimas suskaldė visą regioną, lenkakalbis Abramovičius atvirai teigė, kad Vilnius turi priklausyti Lietuvai be jokių papildomų sąlygų. Kaip kompromisinį sprendimą jis siūlė lenkų kultūrinę autonomiją Vilniaus krašte. Iš pradžių Želigovskio maištą jis vertino gana palankiai, manydamas, kad tai vietinių gyventojų sukilimas, turintis atkreipti Lietuvos dėmesį į Vilniaus krašto problemas. Tačiau netrukus suprato, kad tai neturi nieko bendro su vietiniu judėjimu, o visas „maištas“ buvo tik pridengta Vilniaus krašto aneksija į Lenkiją. Po šių įvykių jis ne kartą lankėsi Lietuvoje ir Okupuotuose kraštuose. Vienas žinomiausių jo vizitų buvo 1927 m., kai Abramovičius dalyvavo signataro Jono Basanavičiaus laidotuvėse Vilniuje, kuriose sakė kalbą.
1939 m. mirus Liudvikui Abramovičiui, jo netektį skaudžiai išgyveno ir artimi bendražygiai. Abramovičiaus mirties dieną Mykolas Pijus Römeris savo dienoraštyje rašė:
Jis buvo nepaprasto talento publicistas, turėjo nuostabų ir aštrų rašiklį. Iki galo – usque ad finem – jis liko ištikimas vadinamiesiems krajovcams , kurie buvo paremti Didžiosios Lietuvos valstybingumo idėja, jungiančia etnografinės Lietuvos ir Lietuvos Rusios žemes su sostine Vilniumi. Jis turėjo drąsos pasipriešinti lenkų nacionalizmui ir lenkų valstybingumui istorinėse Lietuvos žemėse. Jam tai buvo dar sunkiau, nes jis buvo lenkas. Bet pirmiausia jis buvo vilnietis ir Lietuvos, o ne pačios Lenkijos sūnus. Liudvikas Abramovičius turėjo temperamentą, o jo paties ideologinės pozicijos vienišumas ir reiškiamų politinių nuomonių nepopuliarumas jo negąsdino ir neskatino trauktis, veikiau suteikė energijos ir sustiprino pasipriešinimą. Jis ėjo per gyvenimą neatitraukdamas akių nuo savo idėjos žvaigždės
Iki pat mirties Abramovičius liko ištikimas savo idėjai – Lietuvai, kurios pagrindas turėjo būti ne kalba ar tautybė, o bendra istorija, Vilnius ir senoji LDK tradicija.
Monarchistai | Paremti | Susisiekti | 114 |
| 6 |  Žvalgybiniai lėktuvai LVG C.VI Kauno aerodrome su pirmaisiais Lietuvos karinės aviacijos ženklais.🪽
1919 m.
Monarchistai | Paremti | Susisiekti | 105 |
| 7 |  Paskutiniai LDK piliečiai⚜️
XIX a. pabaigoje, kai buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse vis stiprėjo lietuvių, lenkų ir baltarusių tautiniai judėjimai, dalis senosios bajorijos, kaip atsvara tam, susibūrė į kultūrinį ir politinį judėjimą Krajowcy – nuo žodžio *kraj* (kraštas). Judėjimo esmė buvo ta, kad žmogaus tapatybę turi lemti ne tik kalba ar tautybė, bet ir ištikimybė savo istoriniam kraštui – buvusiai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Dauguma judėjimo narių save siejo su XVI amžiaus lenkakalbe Lietuva.
Krajowcy siekė išsaugoti daugiatautę LDK idėją, kurioje lietuviai, lenkai, gudai, žydai ir kitos tautos galėtų gyventi vienoje politinėje erdvėje. Jie priešinosi augančiam tautiniam susiskaldymui ir tikėjo, kad buvusios LDK žemės gali būti atkurtos kaip moderni federacinė arba autonominė valstybė. Vieni aktyviausių judėjimo veikėjų buvo Mykolas Pijus Römeris, Romanas Skirmuntas, Konstancija Skirmuntaitė, Tadas Vrublevskis ir kiti senųjų giminių atstovai.
Vieni judėjimo nariai palaikė labiau Lietuvai palankesnę kryptį, kurioje lietuviams ir Lietuvos bajorijai atitektų pagrindinis šalies valdymas, o kiti laikėsi labiau Abiejų Tautų Respublikos įkvėptos minties, kad Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė turi atkurti bendrą valstybę pagal senuosius principus.
Tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui judėjimas pradėjo irti – viena dalis atsitraukė nuo artėjančio fronto, o kiti įsiliejo į vietinius lietuvių, gudų ir lenkų tautinius judėjimus. Vėliau Vilniaus klausimas galutinai suskaldė buvusius bendraminčius. Tačiau jų idėja taip ir liko viena iš paskutinių pastangų atgaivinti senąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietinę tapatybę ir tradicijas.
Monarchistai | Paremti | Susisiekti | 148 |
| 8 |  Paminklas kunigaikščiui Jonušui Radvilai (skulptorius Juozas Zikaras). prie Biržų tvirtovės rūmų griuvėsių.⚜️
1931 m.
Monarchistai | Paremti | Susisiekti | 131 |
| 9 |  Mindaugas ir Vytautas:
įamžinti bažnyčioje
Švenčionėlių Šv. Edvardo bažnyčioje galima pamatyti vitražus, vaizduojančius Karalių Mindaugą ir Didįjį Kunigaikštį Vytautą | 111 |
| 10 |  Trakų salos pilies priešpilio bokštas🏰
1939 m.
Monarchistai | Paremti | Susisiekti | 127 |
| 11 |  Saksai prieš bolševikus🗡
1919 m. pradžioje atkūrusi nepriklausomybę Lietuvos valstybė atsidūrė bolševikų kelyje į vadinamąją pasaulinę revoliuciją. Raudonoji armija jau buvo užėmusi Vilniaus kraštą ir veržėsi Kauno link. Lietuvos kariuomenė tuo metu dar tik kūrėsi – trūko karių, ginklų, karininkų ir tvarkingos gynybos. Buvo didelis šansas, kad bolševikų pajėgos prasiverš per Lietuvą į Rytų Prūsiją, o vėliau mėgins pasiekti ir patį Berlyną, kad padėtų tenykščiams revoliucionieriams.
Antantės valstybės, bijodamos tokio scenarijaus, įpareigojo karą pralaimėjusią Vokietiją laikinai palikti savo karinius dalinius Rytuose iki tol, kol naujai atsikūrusios valstybės pačios sustiprės, susikurs kariuomenes ir galės apsiginti savarankiškai. Iš pradžių buvo planuota savanorių dalinius sudaryti iš besitraukiančios 10-osios armijos karių, tačiau dauguma jų buvo išsekę, pavargę ir demoralizuoti, todėl norinčių likti kovoti atsirado nedaug.
Dėl to pradėta ieškoti savanorių jau pačioje Vokietijoje – tarp iš karo grįžusių kareivių ir karininkų. Daugiausia savanorių atsirado mūsų kunigaikščių Augusto II ir Augusto III gimtinėje Saksonijoje. Būtent iš šio krašto atvykę savanoriai tapo svarbia jėga kovose Lietuvoje prieš bolševikus.
Saksų savanoriai dalyvavo kovose prie Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių, Gardino ir Kauno prieigų, saugojo geležinkelius, tiltus bei svarbiausius tiekimo kelius. Kartu su lietuvių kariais jie ne vieną kartą atrėmė bolševikų veržimąsi, dėl kurių sėkmės Lietuva sėkmingai apsigynė nuo bolševikų. Tačiau dėl bermontininkų ir Baltijos landesvero veiksmų regione Antantės šalys įsakė nedelsiant išvesti visas vokiečių pajėgas iš Baltijos kraštų. Saksų savanoriai Lietuvą paliko 1919 m. liepos viduryje.
Monarchistai | Paremti | Susisiekti | 0 |
| 12 |  Jonas Mačiulis-Maironis savo namuose prie Vytauto Didžiojo paveikslo🖼
1931 m.
Monarchistai | Paremti | Susisiekti | 0 |
